Žarnyno sveikata yra kaip dvipusis eismas, nes psichinė gerovė gali įtakoti žarnyno veiklą, o stresas sukelia simptomus, kurie, atrodo, yra jūsų kūno, o ne psichikos problemos, rašo mirror.co.uk.
Claire Barnes, „Bio-Kult“ mitybos terapeutė, rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kai paūmėja virškinimo sutrikimai, kad suprastumėte, ar nepatiriate padidėjusio streso.
Ji pasidalijo pagrindiniais požymiais, rodančiais, jog jaučiate stresą, atsižvelgiant į jūsų nuotaiką.
Rėmuo
Pasikartojantis arba netikėtas rėmuo gali rodyti, kad patiriate stresą, bet ilgainiui jis gali sukelti daugiau nerimo.
„Rėmuo yra susijęs su stresu, – aiškino Claire. – Duomenys rodo, kad 25% visos populiacijos patiria rėmenį bent kartą per mėnesį“.
Istoriškai buvo manoma, kad rėmuo yra susijęs su skrandžio rūgšties pertekliumi, tačiau naujos teorijos rodo priešingai – kad gali būti sumažėjęs skrandžio rūgšties kiekis (hipochlorhidrija).
Skrandžio rūgštis apsaugo nuo patogeninių mikrobų patekimo į žarnyną, todėl jei per mažai skrandžio rūgšties, šie mikrobai patenka į žarnyną ir gali sukelti kenksmingų bakterijų augimą, o tada organizmui sunku įsisavinti tokias maistines medžiagas, kaip vitaminą B12, folio rūgštį, geležį, kalcį ir cinką.
Mitybos terapeutė pridūrė: „Dėl šių maistinių medžiagų trūkumo gali pasikeisti smegenų cheminių neurotransmiterių gamybos modelis ir padidėti stresas bei nerimas“.
Pilvo pūtimas
Beveik trečdalis žmonių kenčia nuo pilvo pūtimo, tačiau daugelis taip pat pastebi, jog pučia pilvą, kai jaučiamas stresas ar nerimas.
Claire sakė: „Tai nenuostabu, nes streso metu suaktyvėjus nervų sistemai, kraujotaka nukrypsta nuo virškinimo sistemos.
Dėl to žarnyne gali atsirasti daugiau nesuvirškintų maisto produktų ir sulėtėja jų patekimas į žarnyną, o tai gali sukelti uždegimą ir tapti maisto šaltiniu mažiau pageidautinoms žarnyno bakterijoms, kurios gali gaminti daugiau dujų“.
Ji rekomenduoja prieš valgant išgerti atskiesto obuolių sidro acto, kad padidėtų skrandžio rūgštingumas, o tai padės virškinti maistą. Dar geriau, jei išgersite sveikų bakterijų, kad įgytumėte naudingų mikrobų.
„Prieš valgydami atsipalaiduokite ir pamirškite visus blaškančius dalykus, kad galėtumėte visiškai susikoncentruoti į paruoštą valgį ir neskubant gerai sukramtyti“, – pridūrė Claire.
Žarnyno motorika
„Žinoma, kad psichologinis stresas sukelia žarnyno disfunkciją“, – sakė mitybos specialistė, kuri pripažįsta, kad tai yra išgalvotas terminas, nurodantis, kaip greitai jūsų kūnas atsikrato atliekų.
Žarnyno motoriką gali įtakoti daug veiksnių.
Claire pridūrė: „Įrodyta, kad dėl streso gali pakisti žarnyno mikrobiota (bakterijos jūsų žarnyne) ir dėl to gali prasidėti uždegimas. Galiausiai tai gali sukelti žarnyno disfunkciją, pvz., lėtinį viduriavimą ar vidurių užkietėjimą“.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti per didelis kenksmingų mikrobų augimas žarnyne, dėl kurių cheminės medžiagos sulėtina tuštinimąsi – arba blogi žarnyno mikrobai gali turėti priešingą poveikį ir sukelti viduriavimą dėl didelio serotonino kiekio.
„Tyrimai parodė, kad viduriuojančių asmenų serotonino kiekis yra didelis, – aiškino ekspertė. – Serotoninas gali pagreitinti raumenų judesius virškinimo trakte, kad turinys greičiau judėtų ir pašalintų jį iš kūno. Tai naudinga gydant infekciją, tačiau jei nuolat kenčiate nuo viduriavimo, gali sulėtėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir sukelti dehidrataciją“.
Reguliarus fermentuotų maisto produktų, tokių kaip rauginti kopūstai, kimchi, gyvas jogurtas ir kombucha, vartojimas gali pagerinti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir įvairovę. Vartojant daugiau skaidulų (daržovių, vaisių, riešutų ir viso grūdo produktų) ir geriant daug vandens per dieną, taip pat gali pagerėti žarnyno motorika.
Svorio didėjimas
„Daugėja įrodymų, kad stresas ir streso hormono kortizolio padidėjimas turi įtakos nutukimui“, – sakė Claire. – Tai reiškia, kad jūsų pastangas numesti svorio ar tiesiog išlaikyti esamą svorį gali žlugti dėl streso, ypač jei valgote kad jį numalšinti“.
Ji paaiškino: „Žinoma, kad kortizolis sukelia riebalų ląstelių persiskirstymą pilvo srityje, kartu didindamas apetitą, ypač potraukį patogiam arba raminančiam maistui“.
Taigi, kai patiriate stresą, galite valgyti daugiau, ypač jus raminančių maisto produktų, kurie dažnai yra mažiau sveiki, tačiau jūsų kūnas taip pat sutelks daugiau riebalų ląstelių į skrandį.
Claire pridūrė: „Stresas taip pat gali turėti įtakos miegui ir sukelti rimtus miego sutrikimus. Miego trūkumas gali dar labiau prisidėti prie svorio padidėjimo, nes tyrimai rodo, kad asmenys, kurie miega mažiau, dažniau turi antsvorio arba yra nutukę“.
