Vilniuje dirbanti šeimos gydytoja D. Berškienė džiaugiasi, kad dabar itin retai pasitaiko apleistų ligų atvejų. Ji priduria, kad net jei ir pats žmogus pamiršta savimi pasirūpinti, tai artimieji ar draugai pastebi sveikatos problemas, neleidžia apsileisti ir padeda gauti pagalbos. „Pacientai tampa vis sąmoningesni, daugiau rūpinasi savo sveikata, domisi sveikatingumu, prevencinėmis priemonėmis, nes nenori sirgti, – sako gydytoja. – Kita vertus, žmonės supranta, kad iš esmės sirgti – tapti nedarbingu, išskristi iš aktyvios darbo rinkos – brangiai kainuoja įvairiomis prasmėmis“, – sako gydytoja.
Tyrimas: didmiesčiuose kiekvienas rūpinasi savo sveikata
Medicinos ir diagnostikos gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas dėl rūpinimosi sveikata parodė, kad įprastai šeimos sveikata rūpinasi moterys – mamos, žmonos ar draugės (38 proc.). Visgi didmiesčiuose būdinga, kad šeimoje kiekvienas pats rūpinasi savo sveikata (37 proc.), rodo apklausos duomenys.
Visgi gydytoja nori atkreipti dėmesį į mažamečius auginančias moteris. „Kai vaikams iki 7 metų, jie dažniau serga, tad ir konsultuotis su gydytojais tenka dažniau. Tačiau tokiu atveju mamos pamiršta save. Kartais po gimdymo daug metų neatlieka, pavyzdžiui, gimdos kaklelio tyrimo. Tad norėčiau paskatinti ir priminti mamoms rūpintis ne tik savo šeimos nariais, bet ir savimi“, – akcentuoja šeimos gydytoja ir priduria, kad iš esmės šio tyrimo duomenys nestebina, nes nuo seno įprastai namų jaukumu, maistu rūpinasi moterys, vyrai – būstu, materialiais ištekliais.
„Nors šiuolaikinėje visuomenėje šie vaidmenys nebūtinai atitinka šį modelį, tiek statistiniai duomenys, tiek praktika rodo, kad moterys sveikata domisi daugiau nei vyrai, o Lietuvoje moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų“, – pranešime spaudai primena D. Berškienė.
Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 70,9 metų, moterų – 79,6 metų, skirtumas – 8,7 metų. Visgi atotrūkis, palyginus su 2021 metais, yra sumažėjęs nuo 9,3 metų.
Šeimos gydytojos pastebėjimu, naujoji karta apskritai daugiau domisi, juos pasiekia įvairi informacija, o viena iš sričių – sveikatingumas ir ligų prevencija. „Reguliarus sveikatos tikrinimasis šiais laikais tapęs norma, o dažniau tikrintis taip pat skatina ir viešai skelbiama informacija apie prevencines programas, kurias vykdo valstybė“, – tvirtina D. Berškienė.
5 ligų prevencijos programos
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaiga.
1. Gydytoja D. Berškienė primena, kad šiuo metu yra paankstinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa: tiek vyrai, tiek moterys, sulaukę 40 metų yra tikrinami. „Lietuvos gyventojų dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, o taip pat kardiologų patirtis rodo, kad vis jaunesni suserga šiomis ligomis, ištinka staigi mirtis ir kt. Siekiant išvengti šių ligų, jau sulaukus 30 metų reikėtų žinot savo cholesterolio tyrimo rezultatus ir reguliariai tikrintis kraujo spaudimą“, – pataria „Hila“ gydytoja.
2. Taip pat reikėtų žinoti, kad moterys, sulaukusios 50 metų, turi kartą per 2 metus atlikti atrankinę mamogramą dėl krūties vėžio. Jei reikėtų dažniau, apžiūrėjęs gydytojas apie tai informuotų. „Būtų protinga krūtų echoskopiją atlikti sulaukus 40 metų ir tyrimą kartoti pagal gydytojo rekomendacijas“, – tikslina šeimos gydytoja.
3. Moterys kartą per metus patikrai turėtų apsilankyti pas ginekologą, net jei ir neturi jokių nusiskundimų. Taip pat pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, 25 metų sulaukusioms moterims turi būti atliktas tepinėlio tyrimas. „Jei moteris neturi žmogaus papiloma viruso (ŽPV), kuris didina riziką susirgti vėžiu, tai tikėtina, kad gydytojas patars šį tyrimą pakartoti po trejų metų, o jei visgi ŽPV randamas, patikros turėtų būti atliekamos dažniau“, – aiškina D. Berškienė.
4. 50–69 m. amžiaus vyrams pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, reikia 1 kartą kas 2 metus atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) lygio kraujyje tyrimą, o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tikrintis reikia pradėti bent nuo 45 metų. „Yra vyrų, kurie kasmet ateina atlikti šį tyrimą ir tokia praktika yra labai sveikintina – taip dar labiau padidiname šansus pagauti ligą dar jai neišplitus“, – sako gydytoja D. Berškienė.
5. Sulaukus 50 metų tiek vyrams, tiek moterims verta pasinaudoti galimybe dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencijos programoje, kuri atliekama kartą per dvejus metus.
Reikia skirti laiko
Šeimos gydytoja D. Berškienė sako, kad sėkmingą bendradarbiavimą su pacientu lemia atvirumas ir išsamus pokalbis. Pasak ekspertės, šeimos gydytojai su pacientu turėtų rasti bendrą kalbą ir atrasti tarpusavio ryšį. „Pas šeimos gydytoją pacientas atvyksta pakartotinai, gydytojas mato sveikatos pokyčius, tendencijas. Suprantame, kad ne visuomet lengva nepažįstamajam pasakoti apie savo sveikatą, tačiau jei su pacientu randi ryšį, tarpusavio pasitikėjimą, jie tampa atviresni“, – pastebi D. Berškienė ir akcentuoja, kuo pacientas su gydytoju turės mažiau sveikatos paslapčių, tuo gydytojui bus lengviau dirbti ir padėti pacientui pasveikti.
„Kai išgirstame kokį nors nusiskundimą, mes, gydytojai, iškart apgalvojame galimus problemos sprendimo būdus, negalavimo atsiradimo priežastis ir pan. Vėliau pacientui užduodame papildomus klausimus, tikriname išsikeltas hipotezes. Būna, kad kartais matai, jog kontroliniai klausimai eina pro šalį, tuomet verta aptarti bendresnius klausimus“, – sako D. Berškienė ir priduria, kad gydytojui svarbi informacija siekiant padėti išspręsti problemą gali būti susijusi su paciento gyvenimo pokyčiais, suvartojamo vandens kiekiu, miego kokybe, gyvenimo būdu, įpročiais ir kt.
„Klausinėdami pacientą apžiūrime, apgalvojame tyrimus, konsultacijas su kitais specialistais. Siekiant iš esmės padėti pacientui pasveikti, reikia nustatyti negalavimo priežastį. Vien tik vaistų ar procedūros paskyrimas problemos neišspręs“, – yra įsitikinusi gydytoja D. Berškienė.
