Atsiradę kirminai žmogaus organizme dažniausiai gyvena žarnyne, kuomet minta jo turiniu. Labiausiai parazitinėmis infekcijomis užsikrečia vaikai, pagyvenę žmonės ar tie, kurių imuninė sistema yra nusilpusi bei jie yra užsikrėtę ŽIV.
Apie tai, ką reikia žinoti apie kirmėles bei kaspinuočius, express.co.uk portalui pasakojo interneto vaistinės „Dr. Fox“ gydytoja Deborah Lee.
Labiausiai kirmėlės yra paplitusios subtropinio ir atogrąžų klimato zonose, tačiau, net ir Jungtinėje Karalystėje žmonėms kartas nuo karto yra diagnozuojami kaspinuočiai. Sukeltos parazitinės infekcijos yra pirmuonių arba helmintinės infekcijos.
Pirmuonių infekcijos gali apimti amebiazę arba kriptosporidiozę, o helmintines infekcijas sukelia parazitiniai kirminai, tokie kaip kaspinuočiai.
Kaspinuočiai nėra vienintelis parazitinių kirminų tipas, kuris sukelia infekciją. Ją taip pat gali sukelti ir kiti kirminai, pavyzdžiui, apvaliosios kirmėlės, spalinukės ir kt.
Kas yra kaspinuočiai?
Kaspinuočiai yra į ilgą ploną vamzdelį panašus kirminai. Deborah Lee sako: „Kiekvienas kaspinuotis turi galvą su siurbtukais ir kabliukais. Tai hermafroditas, kas reiškia, jog jis gali veistis pats. Jo segmentai gali nutrūkti ir likti jūsų išmatose.“
Pasaulyje yra daug įvairių kaspinuočių rūšių. Labiausiai paplitę yra kiauliniai kaspinuočiai (T. solium), mėsiniai kaspinuočiai (T. saginata), nykštukiniai kaspinuočiai (H. nana) ir žuviniai kaspinuočiai, kurie atsiranda iš žalios gėlavandenės žuvies (D. latum).
Dažniausiai kaspinuočiais žmogus užsikrečia netyčia suvalgydamas jų kiaušinėlius, kurie į organizmą pateko valgant žalią mėsą arba netinkamai apdorotą, neiškeptą žuvį, mėsą.
Pasak gydytojos, kiaušinėliai patekti gali ir tada, jei žmogus turėjo sąlytį su gyvūnų išmatomis arba užterštu vandeniu.
Ji taip pat pridūrė: „Užsikrečiama nuo žuvies, o dažniausiai nuo gėlavandenių žuvų. Ne nuo nuo sušių, jei prieš valgant juose buvusi žuvis buvo užšaldyta.
Žmonės vieni kitiems taip pat gali perduoti tam tikrų rūšių kaspinuočius. Žmonės gali netgi pakartotinai užsikrėsti, jei po tualeto tinkamai nenusiplauna rankų. Vabalai ir blusos irgi gali perduoti žmonėms šiuos parazitus, jeigu jie turėjo sąlytį su žiurkių ar pelių išmatomis.“
Kokie simptomai išduoda?
Daugeliu atvejų šie kirminai nesukelia simptomų, tačiau juos pastebėti galima savo išmatose.
Tačiau, nepaisant to, kaspinuočiai gali sukelti ir tokius simptomus, kaip svorio kritimas, nuovargis ar viduriavimas.
Ne visada lengva išgydyti kaspinuočius bei kitas kirmėles, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, kiaulienos kaspinuočiai gamina lervas, kurios sugeba palikti žarnyną ir patenka į kitas kūno vietas, kur susidaro cistos.
Daktarė Lee pateikė, kad kaspinuočiai gali užkrėsti smegenis ir sukelti neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, regos ar kiti traukuliai. „Kiaulinių kaspinuočių sukelta infekcija retais atvejais gali būti ir mirtina. Ecinokoko kaspinuočiai pažeidžia kepenis ir jose sukelia dideles cistas“, – pridūrė ji.
Kaspinuočio diagnozė nustatoma tikrinant išmatų mėginius, atliekant kraujo tyrimus, o kartais ir kompiuterinės tomografijos/MRT ar ultragarso tyrimus.
Patvirtinus diagnozę, skiriamas gydymas suaugusiems yra naikinant kaspinuočius vaistais, rašoma express.co.uk.
Deborah Lee paaiškino: „Paprastai kirmėlės tiesiog išnyks su išmatomis, tačiau keletą mėnesių gali prireikti papildomų išmatų mėginių, jog būtų užtikrintas tinkamas gydymas. Dažniausiai naudojami vaistai kaspinuočiams gydyti yra prazikvantelis (biltricidas), albendazolas (albenza) arba nitazoksanidas (alinia). Jie yra toksiški kaspinuočiams.
Be to, gydymas kartais gali būti sudėtingas. Pavyzdžiui, gali prireikti operacijos, jei susidaro cista arba kyla grėsmė neurologinei funkcijai.“
Kaip apsisaugoti?
Kad išvengtumėte nemalonios parazitinės infekcijos, rekomenduojama laikytis šių reguliarių įpročių:
reguliariai plaukite rankas su muilu, vandeniu bei kruopščiai jas nusausinkite.
Atidžiai prižiūrėkite maisto higieną – pirkite, gaminkite itin kruopščiai maistą, ypač mėsos, žuvies produktus. Nevalgykite žalių ar termiškai neapdorotų vaisių ar daržovių prieš tai jų nenuplovę švariu vandeniu. Prižiūrėkite, kad jūsų virtuvė būtų švari ir ją dezinfekuokite.
Užšaldykite mėsą bei žuvį 7 dienas prieš valgydami – taip žus kaspinuočio kiaušinėliai ir lervos.
Įsitikinkite, kad kiaulieną, jautieną ir kitą raudoną mėsą iškepėte iki 145 °F vidinės temperatūros.
Visada kepkite paukštieną, pavyzdžiui, vištieną ir kalakutieną, iki 165 °F vidinės temperatūros, o verdant žuvį – 145 °F vidinę temperatūrą.
Nerizikuokite ir nevalgykite termiškai neapdorotos žalios mėsos. Mėsai ir daržovėms pjaustyti naudokite atskiras lenteles.
Maisto gaminimui ar gėrimui naudokite tik švarų vandenį. Dėl to būkite itin atsargūs užsienyje, verčiau gerkite vandenį iš vandens buteliukų.
Įsitikinkite, kad visi augintiniai yra reguliariai gydomi nuo kirminų.
