Naujienų portalas tv3.lt kartu su keliautoju Danu Pankevičiumi tęsia virtualią ekskursiją po legendomis apipintą Šiaurės Korėją. Šįkart daugiau apie šioje šalyje gyvenančius žmones, jų atliekamus beprasmius darbus, atskirtį nuo likusio pasaulio bei kruopščiai veikiantį propagandos aparatą.
Įspūdis, kad šalyje nėra bedarbių
Viešnagės Šiaurės Korėjoje metu D. Pankevičius su draugų kompanija aplankė ne tik sostinę, bet ir atokiau nuo didmiesčio esančias gyvenvietes. Būtent pamatyti kontrastai keliautojui paliko neišdildomą įspūdį.
„Mus vežė ten, kur viskas pritaikyta turistams. Prie pat vieno ūkio buvo kalnas, kur įrengta apžvalgos aikštelė, kad turistai galėtų apsižvalgyti. Nustebino tai, kad laukuose nematėme jokios technikos, viskas buvo atliekama žmonių rankomis. Net ryžius ir kukurūzus žmonės rankomis nuiminėjo. Iš šono toks darbas atrodė itin neefektyvus, nes civilizuotuose kraštuose šioje srityje technika seniai pakeitė rankų darbą. Bet šioje valstybėje klesti socializmas, tad joje negali būti bedarbių. Įsivaizduokite, teko net matyti, kaip rankomis žmonės kloja asfaltą“, - stebėjosi D. Pankevičius.
Tokių beprasmių pavyzdžių pasitaikė ir daugiau. Tarkime, lietuviams teko matyti, kaip vietos gyventojai laukuose rankomis skina žolę: „Svarbiausia, kad tik būtų darbo. Autostradų pakelės net gėlytėmis apsodintos. Nieko daugiau ir nebepridursi.“
Ribotas ryšys su išoriniu pasauliu
Keliautojų iš Lietuvos dėmesį atkreipė tai, kad šalyje labai daug kareivišką uniformą vilkinčių žmonių. „Žinoma, kad Šiaurės Korėjoje suburta penkta pagal dydį pasaulyje armiją. Tad tas neturėtų stebinti. Tačiau tikrai daug kareivių vaikšto miestų gatvėse ar dirba statybose. Mums buvo draudžiama juos fotografuoti, bet, kai jų tiek daug, tai vis kas nors papuldavo į kadrą“, - tv3.lt pasakojo D. Pankevičius.
Šiaurės Korėjos sostinėje galima dažnai išvysti daug pražygiuojančių kareivių, kurie kartais net sustoja į gražią liniją. „Toks neįprastas vaizdas. Atkreipėme dėmesį dar ir į tai, kad gyvenamuosiuose kvartaluose yra įkurti tarsi tokie laikini kariniai miesteliai. Tokie iš paprastų lentų. Gal skirti kareiviams, kurie stato kokį nors objektą“, - pasakojo keliautojas.
Portalo tv3.lt pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vietiniai yra pakankamai uždari žmonės: „Jei pažiūrėsi į akis, tai nuleis kukliai galvą žemyn. Tik vaikai mums pamojuodavo. Ir nesislėpdavo pamatę fotoaparatą. Suaugusieji su turistais elgėsi pagarbiai, tačiau stengėsi būti nuošaliau.“
Anot jo, žmonės yra pakankamai atskirti nuo išorinio pasaulio. Visą informaciją jie sužino iš televizijos ir vietos spaudos, kurie skleidžia propagandą visais įmanomais būdais. „Žmonės neturi ryšio su išoriniu pasauliu. Kaip suprantu, retas gali išvykti iš šalies. Kaip atskirti, kad žmogus yra iš Šiaurės Korėjos, jis visada segi Darbo partijos ženklelį. Bet į užsienį išvyksta vienetai“, - pasakojo D. Pankevičius.
Naudotis internetu šioje šalyje įmanoma, bet viskas yra griežtai kontroliuojama. Net turistai viešbučiuose negalėjo laisvai naudoti internetu. Pavyzdžiui, siųsti nuotraukas į Lietuvą jie būtų galėję tik prisijungę prie viešbučio padiktuoto elektroninio pašto adreso.
Prieš išvyką į Š. Korėją D. Pankevičiui teko girdėti, kad šalyje negalima dėvėti džinsų: „Bet pasirodė, kad tai tebuvo mitas. Bent jau prie turistų niekas neprikibo. Tuo tarpu vietiniai rengiasi labai panašiai. Valstybė yra net nustačiusi ribotą šukuosenų skaičių vyrams ir moterims. Tad didelėje žmonių minioje galima pamatyti daug itin panašių žmonių.“
Keliautojas įsitikino, kad moterys ir vyrai Šiaurės Korėjoje nėra lygūs. „Visos moterys paklusta savo vyrams. Aiškiai matyti, kad vyras yra šeimos galva“, - pridūrė D. Pankevičius.
Viskas tarsi surežisuota
Keliautojai daug kartų kelionės metu įsitikino, kad viskas, kas jiems yra rodoma, greičiausia, yra surežisuota: „Pavyzdžiui, atvykome į šilko išsiuvinėjimo fabriką. Ten buvo įrengta krepšinio aikštelė, kur matėme, kaip darbuotojai atsipalaiduoja žaisdami krepšinį. Atrodo, kad pradėdavo žaisti tik tada, kai jiems buvo duodamas signalas. Ties vienu praėjimu matėme akordeonu grojantį žmogų, kuris atlikdavo kūrinius tol, kol mus matydavo.“
Portalo tv3.lt pašnekovas pasakojo, kad jų dėmesį visada atkreipdavo kiekvienoje įstaigoje pakabinti lyderių paveikslai. Maža to, jei lyderis lankydavosi kažkur, tai toje vietoje būdavo surašomos tikslios vizitų datos. Lyderio vizitas prilygsta tarsi stebuklui.
„Teko nufotografuoti, kaip atrodo kaimo gyventojo kambarys. Jame karinė uniforma, visi medaliai, o buitis itin paprasta. Bet užtai kambaryje, garbingiausioje vietoje, kabo lyderių paveikslai. Šiaurės Korėjoje kiekvienas privalo turėti lyderio paveikslą“, - pokalbį užbaigė keliautojas D. Pankevičius.
Daugiau apie šventes bei tradicijas Šiaurės Korėjoje, taip pat maisto racioną ir dalykus, kurie daugeliui iš mūsų atrodytų keisti galėsite perskaityti trečioje dalyje apie uždariausią pasaulio valstybę.
