Mėnulis vadinamas Supermėnuliu, kai pasiekė arčiausiai Žemės esantį savo orbitos tašką, vadinamą perigėjumi.
Patekėjus Supermėnuliui, o tuo pačiu ir vadinamam Mėlynajam mėnuliu, jis būna nutolęs nuo Žemės daugiau 365 tūkstančių kilometrų atstumu, tad Mėnulis atrodys maždaug septynis procentus didesnis nei įprastai, rašo businessinsider.com.
Tai įdomus astronominis reiškinys, kurį net miesto gyventojai gali pamatyti danguje, tam nereikia vykti į užmiestį, kur yra mažiau pašalinių šviesų.
Tokį reginį išvysite retai
Supermėnulis yra gana naujas žodis. Astrologas Richardas Nolle šį terminą įvedė 1979 m., taip pavadino jaunatį arba pilnatį, esančią 90 proc. atstumu nuo perigėjaus.
Mėlynasis mėnulis taip pavadintas ne dėl savo spalvos, bet dėl jo pasirodymo laiko – taip vadinama antroji tą patį mėnesį patekanti pilnatis. Trečiadienį prasidės antroji šio mėnesio pilnatis, pirmoji patekėjo dar rugpjūčio 1 d.
Supermėnulis nėra itin retas reiškinys. Paprastai per metus jis matomas tris ar keturis kartus.
Tačiau Mėlynasis mėnulis yra retesnis reginys – jam taikomus kriterijus atitinka vos vienaa Mėnulio pilnatis iš 33. Tačiau Mėlynasis Supermėnulis tuo pačiu metu pateka itin retai – taip būna tik kas 10-20 metų. NASA duomenimis, kitą Mėlynąjį Supermėnulį galėsime stebėti tik po 14 metų, 2037-aisiais.
Remiantis duomenimis, rugpjūčio 30 d. patekėsiantis Supermėnulis savo piką pasieks 21.36 val. Dangaus kūnas bus matomas ir rugpjūčio 31 d. naktį, jei leis oro sąlygos.
Mėnulio pilnatis įvyksta tada, kai artimesnę Mėnulio pusę visiškai apšviečia Saulė, dažniausiai tai nutinka kartą per mėnesį. O Supermėnulį pavyksta išvysti daug rečiau. Taip nutinka todėl, kad Mėnulis aplink Žemę nekeliauja visiškai tobulu ratu. Mėnulio kelias yra labiau ovalo formos, todėl esant tam tikruose elipsės taškuose Mėnulis priartėja prie žemės.
NASA duomenimis, kai pateka Supermėnulis, atstumas tarp jo ir Žemės gali būti maždaug 357,4 tūkst. kilometrų, tad dėl šios priežasties Mėnulis atrodys daug didesnis nei įprastai.
