Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv. Andriejaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.
Šiandien – ypatinga diena
Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.
Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams.
Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.
Žiemos sutiktuvės
Išskirtinės datos ypatumais ir įdomybėmis su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais anksčiau pasidalijo žymi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė.
Pasak jos, žiemos sutiktuvės – mistinis ir įdomus laikotarpis, kuris būdavo nepraleidžiamas tiek pagonybės laikais, tiek Lietuvoje įvedus krikščionybę.
Pirmasis šios dienos akcentas, kurį išryškino V. Budraitytė – žiemos sutiktuvės. Pasak jos, dar iki krikščionybės įvedimo šis laikotarpis būdavo apgaubtas prietarais ir įvairiais ritualiniais burtais.
Jau įvedus krikščionybę, šio laikotarpio reikšmė nesumažėjo. Anaiptol – reikšminga buvo laikoma ne tik lapkričio 30 diena, bet ir lapkričio 29 diena, kurios metu buvo ruošiamasi šaltojo sezono pasitikimui.
„Šią dieną šeimininkės perklodavo lovas, į pagalves prikišdavo kvapnių žolelių. Taip pat visos dienos metu šeimynykščiams būdavo draudžiama pyktis vieniems su kitais arba kažkaip kitaip rodyti nepasitenkinimą, nes buvo manoma, kad jeigu lapkričio 29 dieną namuose bus sutarimas ir harmonija – tai tęsis visus metus.
Ilgainiui ši tradicija nesipykti buvo perkelta ir į šv. Kūčių dieną“, – įdomybėmis dalijosi V. Budraitytė.
Taip pat įvedus krikščionybę šią dieną būdavo pasiruošiama artėjančiam 24 dienų pasninkui. Į šį žvelgta rimtai ir tikėta, kad ši tradicija padės dvasios ir kūno valymui.
Neapsieita be ritualų
Pašnekovės teigimu, lapkričio 29-30 dienomis taip pat būdavo palanku užsiimti įvairiomis veiklomis, kurios žadėjo atnešti namams sveikatą, derlių ir apsaugą.
„Šiomis dienomis ypač didelis dėmesys buvo skiriamas sveikatai, vaistų gamybai. Jų metu būdavo užsiimama įvairiais ritualais, užkalbamos vaistažolės ir česnakai.
Užkalbėtus česnakus šeimininkės naudojo tik gydymui, o tie česnakai, kurie likdavo kitiems metams, būdavo sodinami, bet šiukštu nevartojami maistui“, – sakė astrologė.
Dar vienas prietaras, kurio buvo laikomasi, – vandens papylimas prie šulinio, palaukėje arba prie daržų. Manyta, kad tokiu būdu galima patenkinti dvasių poreikius, o tai turėdavo padėti derliui neiššalti, kitąmet būti gausiam.
Ilgainiui, įvedus krikščionybę, pasirinktose vietose papylimui būdavo naudojamas švęstas vanduo.
„Šeimininkės kreipdavosi ir į ugnies deivę Gabiją, ją pamaitindavo grūdų ir druskos mišiniu, kad ugnis gerai degtų, pečius nedūmintų, ir, žinoma, kad Gabija apsaugotu namus nuo gaisro“, – teigė ji.
Tuo tarpu lapkričio 30 dieną, jeigu tik būdavo drėgno ir lipnaus sniego, tuomet lietuviai lipdydavo sniego senius.
Astrologė pasakojo, kad būdavo manoma, jog sniego seniai apsaugos namus nuo blogos energijos, dvasių, vagių, piktų žmonių, tad tradiciškai į jų rankas būdavo įdedamos šluotos – apsaugos simbolis.
„Dar prieš 40 metų Vilniaus krašte pati susidūriau su, kaip man atrodė, keista tradicija: eidami pro vienkiemį pamatėme, kad namo durys paremtos šepečiu, jokios spynos duryse nebuvo, tik durų rankena.
Pasirodo, kai šeimininkai išeina iš namų tas duris parėmęs šepetys ar šluota parodo, kad nieko nėra namuose, todėl duodavo ženklą nekviestam svečiui apsisukti ir eiti atgal“, – pastebėjimu pasidalijo pašnekovė.
Norų pildymo burtai
Šiomis dienomis taip pat tikėta, kad tai – labai palankus metas visų norų išsipildymui, o ypač – jeigu jie susiję su meile.
Tad ne veltui, anot astrologės, lapkričio 30 dieną dar pagonybės laikais vaikinai būdavo šventinami į vyrus ir rinkdavosi sau poras, o merginos burdavo norėdamos išsiaiškinti kada ir už ko ištekės.
Taip pat šis laikas būdavo palankus ir aukso žiedų sumainymui. Manyta, kad susituokus šiomis dienomis santuoka truks ilgiau ir santuokinis gyvenimas bus sėkmingesnis.
Keliais iš šių burtų pasidalijo ir astrologė. Pasak V. Budraitytės, juos kuo puikiausiai galima atlikti ir šiais laikais.
„Rekomenduoju vieną paprastą būdą, kuris gali padėti išpildyti jūsų turimą norą. Kai kuriems mano draugams pernai tai kuo puikiausiai pavyko padaryti.
Sugalvokite norą ir pripjaukite beržo šakelių. Jeigu noras susijęs su meilės reikalais, tuomet – vyšnių šakelių.
Pamerkite šakeles į vandenį. Jeigu iki Kalėdų šakelės sužaliuos – noras išsipildys, jei ne, teks laukti kitų metų“, – paaiškino ji.
Pasak astrologės, išsiskleidę šakelės lapeliai – tikras ateinančių metų sėkmės garantas. Anot jos, ypač pasiseks toms, kurios šiuo burtu nori ar tikisi ištekėti. O didžiausia sėkmė lydės tas, kurios pamerkę vyšnių šakeles sulaukdavo žiedų.
