Tik prieš porą metų sužinojęs, kad ten galima nuvykti, pamatyti ir grįžti gyvam, V. Leliuga pasiryžo sužinoti, ar visi girdėti pasakojimai apie Černobylį yra tiesa.
„Į savo radijo laidą pasikviečiau keliautoją, publicistą Šarūną Jasiukevičių, kuris uždraustojoje Zonoje buvo apsilankęs nelegaliai, o savo nuotykius aprašė ir nufilmavo, - pasakojo radijo laidų vedėjas. - Nuo tos akimirkos vis kirbėjo mintis rasti progą nukeliauti į tą, kaip aš sakau, arčiausiai Lietuvos esančia egzotiškiausią vietą“.
Vaidas prisipažino negalintis atsakyti, kodėl ruošėsi net du metus. „Gal šiek tiek bijojau, gal kreipiau dėmesį į aplinkinių kalbas. Nuolat man visi kartojo „Gal jau atsibodo gyventi, jei nori ten keliauti? Nejuokauk. Ko tau ten? Gyvenimą trumpinti?“ Apipildavo mane visokiais epitetais. Bet juos, manau, galima suprasti, kelionė į uždraustąją Zoną nėra pati tinkamiausia ir mieliausia atostogoms“, - kalbėjo V. Leliuga.
Kur mutantai?
„Mutantų ten jokių nėra ir tikriausiai niekada nebuvo, - juokėsi „Power Hit Radio“ laidų vedėjas. - Zonoje gamta atsikovoja tai, kas jai priklauso. Ten jau daugiau nei trisdešimt metų yra uždrausta medžioti. Dėl šios priežasties gyvūnų ten tikrai netrūksta. Vaikščiodami po parką viename iš apleistų miestų, Pripetėje, girdėjome riaumojančius elnius visai šalia, bet pamatyti jų nepavyko, be jų čia yra ir stirnų, ir briedžių, daugybė šunų, kuriuos sutikome savo kelyje. Gyvena čia ir stumbras, ir atklydęs lokys. Zonoje gyvena labai daug vilkų“.
V. Leliuga skuba perspėti: „Bet ne radiacija ir ne gyvūnai yra pavojingiausi zonoje“.
„Pavojingiausi ten yra dvikojai žvėrys... Geriau kitų žmonių būnant Zonoje nesutikti. Ten gausu nelegalų, nuo teisingumo besislapstančių žmonių, kuriuos nuolat gaudo ten dirbantys pareigūnai, - teigė V. Leliuga. – Džiaugiuosi, kad keliavau ne vienas, ir legaliai, tai ne taip baisu buvo“.
„O jei kitam kambaryje kažkas yra?“
Pasak V. Leliugos, besiruošiant kelionei į Černobylį svarbiausi yra du dalykai: maistas ir vanduo.
„Keliaujant šiltuoju metu, tikriausiai, nelabai ten ko gali ir prireikti daugiau, - šypsojosi Vaidas. - Prisikroviau daug užkandžių, šokoladukų, maisto, kuris būtų lengvas, o tuo pačiu suteiktų energijos. Vanduo? Būnant uždraustoje zonoje jo nieku nepasipildysi, tad dieną, kurią praleidome ten, vandens turėjom su savimi iš anksto nusipirkę“.
Paklaustas, ar nepabijojo radiacijos, V. Leliuga surimtėjo. „Radiacija toks labai keistas daiktas... Tu jos nei matai, nei girdi, nei užuodi. Apie ją sužinai, kai dozimetras pradeda klykti visu galingumu ir rodyti skaičius, kad radiacija viršija visas leistinas normas kelis, o kartais ir tūkstančius kartų, - kalbėjo pašnekovas. - Baimės atsiranda, kai pradedi skaityti, ką gali radiaciją, arba išgirsti pasakojimus, kiek žmonių per įvykusią avariją mirė dėl jos poveikio. Černobylio zonoje nemažai vietų, kur radiacija neviršija leistinos normos, apskritai, yra vietų kur radiacija yra tokia pati, kaip, sakykim, Vilniaus mieste“.
Kelionės metu V. Leliuga nejaukiai pasijautė tik vieną kartą. „Pagavau pats save, kad, bliamba, man tikrai šiek tiek nejauku ir reikia kuo greičiau nešdintis, - prisiminė radijo laidų vedėjas. - Toks jausmas apėmė, kai landžiojau po apleistą daugiabutį ir jame esančius butus. Šiek tiek atsiskyriau nuo visų ir nulindau į apleistą butą, kuriame radau veikiantį pianiną! Vaikštant po butą, kuriame prieš daug metų kažkas gyveno, o dabar ten viskas nusilupę, išlupinėta – taip, apėmė nejaukumo jausmas, o ypač tada, kai pradedi galvoti „O jei kitam kambaryje kažkas yra?“
Šokiruojanti patirtis
Turistams laikas Zonoje yra ribotas, tad norint daug pamatyti turi judėti labai dideliu tempu. „O jei ir į pastatų vidų nori užeiti, reikia dar ir saugotis, - teigė V. Leliuga. - Tad tokia nuolatinė įtampa ir jaudulys lydi visą laiką. Didžiausias įspūdis? Tušti miestai. Tarkime, Pripetės miestas, kuriame gyveno 50 tūkst. žmonių, dabar yra visiškai tuščias“.
Pasak V. Leliugos, visi daugiabučiai, buvę restoranai, kino teatras ir kiti pastatai šiame mieste jau trisdešimt metų yra apleisti. „Kaip per tiek metų gamta susigražina savo dalį? Vietomis per medžius ir krūmus vos matosi daugiaaukščiai namai. Užėjus į buvusią mokyklą randi sąsiuvinį, kuriame spręstas matematikos uždavinys, o šalia parašyta data – viena diena prieš katastrofą, - įspūdžiais dalinosi pašnekovas. - Atrodo, kad žmonės čia dar vakar sėdėjo, skaitė, mokėsi, dirbo ir tiesiog atsistojo ir išėjo palikę visus savo daiktus“.
V. Leliuga prisipažino, jog visada stengiasi turėti kelionės bilietą kišenėje – artimiausią kelionė jau suplanuota. „Negaliu ramiai sėdėti, jei neturiu bilieto. Dabar mintyse - vasaros atostogos. Toli nesidairiau, sakiau, kad šiais metais dar nekelsiu kojos iš Europos ir pasirinkau Graikiją. Šiek tiek tikrosios senosios Graikijos, šiek tiek paplūdimių ir jūros salų“, - nusijuokė „Power Hit Radio“ laidų vedėjas.
