Nors išvystyta cheminių vaistų ir preparatų rinka, bet didėja domėjimasis vaistiniais augalais. Tiriamos įvairių augalų galios. Štai neseniai buvo paskelbta, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai sukūrė, ištyrė ir patentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš kvapniosios aniužės žolės. „Biržiečių žodis“ apie šį, kvapnų dažną mūsų patvorių augalą yra rašęs.
Šį kartą supažindiname su retesniu augalu – paprastąją šantra. Vikipedijoe rašoma, jog Lietuvoje auganti paprastoji šantra labai retas augalas. Gamtoje šantra reta, tačiau daržininkai mėgėjai, bitininkai, vaistažolių augintojai paprastąją šantrą mielai augina ir šiuo augalu džiaugiasi.
Botanika
Paprastoji šantra – notrelinių šeimos augalas. Lotyniškas šio augalo pavadinimas – Marrubium vulgare. Šantra užauga iki 20-80 cm aukščio. Stiebas status, apaugęs plaukeliais. Lapai apskriti – kiaušino formos, raukšlėti, karbuoti. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė apaugusi pilkais pūkais. Apatiniai lapai – ilgakočiai, o viršutiniai – trumpakočiai. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę paskiruose menturiuose. Šantra žydi liepą-rugsėjį. Skaniai kvepia. Subrandina smulkias sėklas – 1,5- 2 mm ilgio, 1 mm pločio. 1000 sėklų sveria vos 1 gramą.
Paprastoji šantra natūraliai paplitusi kai kuriose Europos valstybėse, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Mūsų šalyje auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas.
Ko gero, šantra mūsų padangėje nėra egzotinis augas, nes liaudis kai kuriuose rajonuose šantrą augino, tik vadino ne šantra, o šanta arba raukšle. Kai kur pasitaiko sulaukėjusių šantrų. Jeigu daugiau jų auginsime savo sklypuose, turėtų daugėti ir sulaukėjusių šantrų. Mat paprastoji šantra nėra reikli dirvai, tad be vargo išgyvena ir be mūsų priežiūros.
Vertė
Augalas turi iki 0,06 proc. eterinio aliejaus, nuo kurio maloniai kvepia. Kai kuriose šalyse šantra naudojama likerių ir net alaus gamyboje, farmacijoje. Žalią ir džiovintą šantros žolę galima naudoti kaip prieskonį prie įvairių patiekalų. Šantros sėklose būna iki 30 proc. aliejaus. Žieduose yra kvapaus nektaro, todėl šantras gausiai lanko bitės. Nektaras lengvai pasiekiamas. Iš šantrų suneštas medus labai skanus, skaidrus, kvapnus. Pasak bitininkų, jeigu į medų bitės įmaišo bent truputį šantrų nektaro, medus pasidaro labai kvapnus. Paskaičiuota, jog iš šantrų hektaro bitės gali sunešti ir padaryti net 50 kg medaus.
Šantros žolėje dar yra dervų, mineralinių druskų, rauginių ir kitų vertingų medžiagų.
Vaistinės savybės
Vaistinės šantros savybės buvo žinomos senovėje. Vaistiniu augalu šantra yra pripažinta kai kuriose Europos Valstybėse, Didžiojoje Britanijoje. Tvirtinama, kad šantros preparatai reguliuoja širdies veiklą. Liaudies medikai paprastosios šantros arbatą pataria gerti sergant bronchine astma, esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui. Šantros užpilai padeda atsikosėti. Padidina apetitą. Veikia raminančiai. Slopina pilvo pūtimą. Gesina uždegimus. Liaudis išoriškai šantros preparatus naudojo opoms, žaizdoms gydyti.
Tačiau šantra nėra visai nekaltas augalas. Perspėjama, jog paprastosios šantros preparatų nepatariama naudoti esant inkstų uždegimui, sergant skrandžio opa. Padauginus šantros preparatų gali net supykinti. Visada reikia kliautis senu geru patarimu: prieš gydantis bet kokia vaistažole, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tačiau sveikam žmogui verta šantros arbatos užsiplikyti ir ja pasimėgauti. Suprantama, tam reikia turėti sudžiovintos šantros.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai pjaunama antžeminė šantros dalis. Tai daroma augalams žydint. Žolė paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama šildomoje džiovykloje iki 35 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta žaliava – silpnai kvepia, yra kartaus skonio. Laikoma sandariuose induose. Tinkamai laikoma gali būti naudojama iki pusantrų metų.
Auginimas
Paprastųjų šantrų nėra sunku užsiauginti iš sėklų. Sėklos sėjamos pavasarį. Sudygsta maždaug per tris savaites. Daigai sodinami 25X 50 cm atstumu. Priežiūra – kaip ir daugelio augalų. Jeigu sausa – reikia palaistyti. Jeigu užpuolė piktžolės, reikia šantroms padėti nuo jų apsiginti. Pirmaisiais auginimo metais šantros pradeda žydėti liepos pabaigoje. Sėklos subręsta rugsėjo pabaigoje. Peržiemoja be vargo.
