Policijos virtualus patrulis primena, kad svarbu nevesti asmens duomenų ir pasikeisti prisijungimo slaptažodžius iš karto.
Valstybinės institucijos nuorodų nesiunčia
Nors daugelis jau žino apie sukčių dažniausiai naudojamus triukus, šie grėsmingi atvejai išlieka aktualūs, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali būti mažiau įgudę atpažinti apgavystes internete.
„Sukčiai nerimsta ir bando vis gudriau prigauti! Neabejojame, kad Jūs tikrai žinote jų triukus su melagingomis nuorodomis ir apgaulingais QR kodais, tačiau ar pasidalinote šia informacija su vyresnio amžiaus artimaisiais?
Dar kartą primename – valstybinės institucijos ir bankai niekada nesiunčia nuorodų, kurias reikia paspausti ir prisijungi įvedant asmeninius duomenis“, – skelbiama įraše.
Policijos virtualus patrulis priduria, kad tokiais atvejais svarbu išlikti budriems ir pasidalinti informacija su tais, kas nežino: „Būkime atsparūs ir atsakingi!“.
Sukčiai išvilioja dar daugiau pinigų
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad policijos duomenimis, elektroniniai sukčiavimai sudaro ne mažiau 70 proc. visų sukčiavimų.
Finansų rinkos dalyvių duomenimis, iš asmenų 2023 m. apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų, t.y., 3,9 proc. nei 2022 m. Telefoniniai ir elektroniniai sukčiavimai sudaro net 80 proc. visų sukčiavimo atvejų.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet iš Lietuvos gyventojų išviliota 14 mln. eurų, iš jų sugrąžinta beveik 10 mln. eurų.
Pasak RRT tarybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, šiemet užblokuota daugiau nei 6,5 mln. skambučių, kuriais neteisėtu būdu bandyta išvilioti gyventojų lėšas.
Jis pabrėžė, kad operatyvumas ir prevencija yra svarbiausi aspektai kovoje su elektroniniais ir telefoniniais nusikaltimais. Policija per metus pradeda apie 3000 ikiteisminių tyrimų dėl šių nusikalstamų veikų.
Tačiau po institucijų pasitarimo Vidaus reikalų ministerijoje praeitą ketvirtadienį žurnalistams Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sakė, kad tai tik ledkalnio viršūnė.
Dažniausiai gyventojai susiduria su avansinių mokėjimų apgaule (41 proc.), daugėja telefoninių sukčiavimų (11 proc.), taip pat gyventojai nukenčia nuo investicinių apgaulių ir duomenų viliojimo (phishing) atakų.
