Gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis teigia, kad prieširdžių virpėjimas – pats dažniausias širdies sutrikimas. Kai virpa prieširdžiai, žmogus gali nelabai pajausti, nes prieširdžiai yra tik pagalbinė priemonė padedanti skilveliams nešioti kraują po organizmą.
Virpant prieširdžiams gali susidaryti krešulys, kurį skilvelis išneš į organizmą, o krešuliui patekus į smegenis gali ištikti insultas. Prieširdžių virpėjimu sergantiems asmenims yra 5–6 didesnė rizika patirti insultą, mat dėl fiziologinių žmogaus ypatybių širdyje susidaręs krešulys gali nukeliauti į galvos smegenis ir ten užkimšti kraujagyslę.
„Žiūrint į pasaulinę statistiką, yra įrodymai, kad 20-30% procentų visų insultų įvyksta dėl prieširdžių virpėjimo. Ateityje tas procentas keisis, kur mes iš tikrųjų galėsime nustatyti tikrąjį kiekį insultų dėl prieširdžių virpėjimo kaltės“, – teigia kardiologas A. Aidietis, o šeimos gydytojas V. Morozovas prideda, jog beveik 20% pas šeimos gydytojus pasilankiusių pacientų apsilanko būtent dėl prieširdžių virpėjimo.
Pagrindinis prieširdžių virpėjimą išduodantis požymis yra visiška širdies aritmija, kai širdies dažnis yra didesnis nei 100 dūžių per minutę ir jis neturi jokio aiškaus ritmo. Vyresnio amžiaus žmonėms prieširdžių virpėjimas gali atsirasti ir esant 70 dūžių per minutę.
Prilygsta epidemijai
Gydytoja kardiologė doc. dr. Jūratė Barysienė nurodo, kad prieširdžių virpėjimo yra kaltas šiuolaikinis gyvenimo ritmas.
„Šiandien širdies virpėjimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių kyla insultas, atsiranda širdies nepakankamumas, kardiovaskulinės širdies ligų ir bendrojo mirtingumo. Šitą problemą turėtų spręsti medikai, o liga pasiekė epidemijos mąstą: išsivysčiusiose šalyse, 3% visų šalies gyventojų turi šią ligą“, – teigia ji.
Dabar maždaug kas ketvirtas žmogus turi šį sveikatos sutrikimą. Pranašaujama, kad šios ligos dažnumas gali padidėti 2–2,5 karto. Dalis žmonių gali net nejausti, kad jie turi prieširdžių virpėjimą, tačiau nepaisant to, pasekmės gali būti tos pačios.
Prieširdžių virpėjimas gali ir nepasireikšti jokiais išoriniais simptomais. Kuo vyresnis amžius – tuo labiau didėja šansas susirgti šia liga. Dažnai prieširdžių virpėjimas turi tiesioginį ryšį su širdies nepakankamumu ar cukriniu diabetu net ir jauname amžiuje.
„Vyresniems žmonėms idėja insulto rizika, nes nejaučia širdies ritmo sutrikimo. Jaunesni pajautę, kad kažkas galbūt yra negerai pradeda ieškoti priežasties ir galima užbėgti tam už akių“, – sako kardiologas A. Aidietis.
Prevencija – pakeistas gyvenimo būdas
Gydytoja kardiologė J. Barysienės teigimu gyvenimo būdo keitimas gali padėti apsisaugoti nuo prieširdžių virpėjimo. Anot medikės, rūkymas padidina virpančių prieširdžių riziką labiau nei arterinė hipertenzija, o net lašas alkoholio gali sukelti prieširdžių virpėjimą.
„Antra pasaulinė problema yra nutukimas. Kuo nutukimas gali paveikti prieširdžių virpėjimą? Žinote, kad kai žmogus nutukęs jam riebalai kaupiasi pilvo srityje. Pasirodo, kad jie kaupiasi ir aplink širdį. Ypatingai aplink kairįjį prieširdį ir daro įtaką prieširdžių virpėjimo atsiradimui“, – pasakoja ji.
Taip pat prie šios ligos atsiradimo prisideda ir perdėtas sportas: per didelis fizinis krūvis, kuris yra tinkamai neišskaidytas. Net ilgas daržo ravėjimas gali sukelti prieširdžių virpėjimą.
Norint apsisaugoti nuo prieširdžių virpėjimo sukeliamų pasekmių, labai svarbu atkreipti dėmesį tinkamą gydymą. Pirmiausia svarbu suprasti, kad prieširdžių virpėjimas gali būti sukeltas ir kitos ligos, todėl labai svarbu kreipti dėmesį į pagrindinės ligos, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos ar cukrinio diabeto, gydymą – vartoti visus paskirtus vaistus.
Kitas svarbus žingsnis – apsauga nuo insulto. Apsauga gali tapti vaistai, kurie skystintų kraują ir neleistų susidaryti krešuliams.
Pasekmės išgyvenus insultą
Tai, kad insultas dėl prieširdžių virpėjimo – didelį invalidumą sukelianti liga, patvirtina ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas prof. Raimondas Savickas.
„Kalbant apie insultą, kasmet pasaulyje miršta 6 milijonai žmonių patyrę insultą. Tai reiškia, kad kasmet miršta Lietuvos ir Latvijos gyventojai dėl šios ligos. Kas 6 sekundes pasaulyje miršta žmogus patyręs smegenų insultą.
Vidutiniškai 1 iš 6 žmonių per gyvenimą būtinai patirs insultą. Lietuvoje kasmet skaičiuojama apie 10-20 tūkstančių insulto atvejų“, – šiurpinančiais skaičiais dalinasi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas R. Savickas.
Medikas pasakoja, kad tik apie 20% žmonių, išgyvenusių patirtą insultą, grįžtą į darbą. Pusė patyrusių šią ligą išlieka paralyžius arba neįgalumas. Insultas liga dažniausiai sukelianti neįgalumą.
„Ligos pasekmės sunkios, gydymas ilgas. Reabilitacija šiems asmenims taikoma iki 3 mėnesių, tačiau atsigavimo terminai patyrusiems smegenų insultą išsitempia ir iki 3 ar 5 metų“, – sako jis.
Gydymo sunkumai
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atskleidžia, kad prieširdžių virpėjimo gydymą apsunkina ir pati sveikatos apsaugos sistema – vaistų, kurie padėtų sumažinti kraujo krešėjimą, gavimo procesas yra pernelyg ilgas.
„Dabar naujos kartos antikoaguliantus gydytojai gali skirti tik pacientams, kuriems varfarinas nepadėjo 3–6 mėnesius. Jie stropiai kas keturias savaites turi atlikti kraujo krešumo tyrimą. Jei pacientas praleidžia vieną tyrimą, viską reikia pradėti nuo pradžių“, – sako prof. A. Aidietis. Jo teigimu, neretai pacientams paprasčiau už savus pinigus nusipirkti vaistų negu sulaukti, kad juos kompensuotų.
Šeimos gydytojas V. Morozovas pastebi, kad pacientus, kuriuos vargina lėtinis prieširdžių virpėjimas, gydo šeimos gydytojai, tačiau naujųjų antikoaguliantų jie skirti negali – turi siųsti pacientą pas kardiologą, o pacientai, kuriems reikia kardiologo konsultacijos, pas jį pakliūti negali.
