Lapkritis tinkamas metas sodinti daugiamečius augalus. Tiesa, šiuo laiku sodinti reikėtų tik vazonėlyje augintus augalus, o ne iškastus iš grunto. Sodinukai su sveikomis, nepažeistomis šaknimis turės daug didesnius šansus peržiemoti.
Šį mėnesį taip pat galima sodinti šalčiui atsparius augalus. Galite pasodinti putinus, šermukšnius, gudobeles. Nereikėtų pamiršti dirvožemį augalo šakų plote mulčiuoti.
Taip pat rudens pabaiga ir ankstyva žiema (jei nėra įšalo) palanki svogūninėms gėlėms sodinti. Patyrę gėlininkai rekomenduoja svogūnėlius sodinti vadovaujantis paprasta, tačiau išbandyta ir pasiteisinusia taisykle: sodinkite kiekvieną svogūnėlį į trijų svogūnėlių gylį.
Kitaip sakant, kuo stambesnis svogūnėlis, tuo gilesnė jo guliavietė, ir atvirkščiai. Svogūnų per tankiai nesodinkite, nes augalai ištįs, menkiau žydės.
Nors labai rimtų šalnų daugelyje mūsų rajonų dar nebuvo, kai pradės šalti žemė, patariama mulčiuoti svogūninės ir daugiametes gėles durpių ar pjuvenų sluoksniu (5–8 cm). Mulčias apsaugos nuo iššalimo, jeigu spustelės šalčiai be sniego.
Nepamirškite mulčiuoti
Dabar tinkamas metas pasirūpinti ir daugiamečiais gėlynais. Pirmas darbas, kurį privalu padaryti iki šalčių – išravėti gėlynus. Kuo daugiau piktžolių išrausite, tuo gražesnį gėlyną turėsite iš pavasario. Taip pat nepamirškite mulčiuoti daugiametes gėles. Norėdami pasirūpinti gėlėmis, dirvą pagerinkite durpėmis. Jos užtikrina optimalų augalo maitinimą ir šaknų vystymąsi.
Durpes išberkite 7–10 cm storio sluoksniu gėlių šaknų plote. Mulčias gėlyną apsaugo ne tik nuo smarkių šalčių, bet ir nuo staigių temperatūrų svyravimų. Tai darosi vis aktualiau mūsų klimatui, kai vieną naktį tvoros traška nuo šalčio, o kitą – vanduo varva nuo stogų.
Iki šalčių taip pat pasirūpinkite rožėmis ir jų priedanga. Tačiau nepamirškite, kad uždengus per anksti daug stiebų būna nesubrendę ir neatsparūs šalčiams, todėl sulaukite, kol lauke nusistovės minusinė 5–10 laipsnių temperatūra. Pati jautriausia yra rožių skiepijimo vieta, todėl ties ja reikėtų suberti 20–25 cm nurūgštintų durpių kauburį, kad ji būtų apsaugota. Rožių priedangai puikiai tiks agroplėvelė, nes ji leis augalui kvėpuoti, sodinukas nesušus.
Varpiniai augalai – nukirpti ar grožėtis?
Natūralistiniuose želdynuose žaibiškai išpopuliarėjusios varpinės žolės rudenį taip pat gali prašyti šeimininkų dėmesio. Miskantai, soros, lendrūnai ir kiti varpiniai augalai gali puikiai puošti kiemą tiek rudenį, tiek žiemą, tačiau jeigu juos laužo vėjas, stiprios liūtis ar storas sniego sluoksnis – nebijokite jų nukirpti iki pat žemės.
Žemai kirpti galima miskantus, melvenes, soras, soruoles, palmines viksvas, lendrūnus. Nukirptų augalų dalių neskubėkite išmesti. Juos galima panaudoti kaip mulčią kitiems gėlyno augalams arba mesti į kompostinę. Kalifornijos sliekus per žiemą laikantys sodininkai taip pat juos uždengia storu lapų, žolės ir augalų liekanų sluoksniu, kad šaltuoju metų laiku neperšaltų.
Kirpti tankiai sužėlusius varpinius augalus geriausia rankomis. Tokiu būdu būsite tikri, kad nesužeisite ten susiruošusių žiemoti žvėrelių. Į daugiamečius gėlynus kartais atsikrausto žiemoti ežiai, paukšteliai.
Jei nenukirpote bijūnų lapų, tai dar galite suspėti padaryti. Iki žemės nupjaukite pageltusius bijūnų žolinius stiebus, juos meskite į komposto dėžę. Prieš žiemą kerus gerai sumulčiuokite durpėmis, 10–15 cm sluoksniu.
Kaip elgtis su hortenzijomis?
Kaip elgtis su hortenzijomis, padiktuoja patys augalai ir jų rūšis. Štai, pavyzdžiui, jeigu auginate didžialapę hortenziją, labai svarbu ją prieš žiemą pridengti.
Pastaroji itin jautri speigams, nemėgsta nuo vėjo neapsaugotų vietų. Tuo metu šviesiąsias hortenzijas, kurios itin dažnai auga sodybose, patariama kirpti beveik iki pat žemės – užtenka palikti maždaug sprindžio aukščio stiebus. Šį darbą atlikite su aštriu sekatoriumi.
Autorius: Monika Kazlauskaitė
