Asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai darbui su asbestu paruoštos komandos, jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar kitų asbesto turinčių gaminių. Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas, būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, t. y. naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones.
Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams.
Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams. Panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai patekti į aplinką.
Kas yra asbestas?
Asbestas – gamtinis pluoštinis mineralas, netirpstantis vandenyje, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, organiniams tirpikliams, negaruojantis, turintis geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Asbestą sudaro magnio silikatai, geležies, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai. Priklausomai nuo oksidų sudėties ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas, kurios visos yra pavojingos žmogaus sveikatai.
Didžiausią asbesto dalį sudaro šiferio stogai
Jau prieš keletą dešimtmečių Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras visus asbesto gaminius pripažino I kategorijos kancerogenais. Įvežti asbestą į Lietuvą ir naudoti jo gaminius uždrausta nuo 2005 m. Ekspertų teigimu, Lietuvoje buvo panaudota apie 1 mln. tonų asbesto gaminių, o didžiausią dalį – net 96 proc. – sudaro šiferio stogai. Lietuvoje asbestas intensyviai buvo naudojamas nuo 1961 m. – maždaug per tris dešimtmečius šios medžiagos buvo sunaudota per 700 tonų. Vėliau 1990–2002 m. kasmet po 3–4 tonas asbesto į Lietuvą buvo įvežama iš užsienio. Didžiausia jo dalis buvo panaudota šiferio stogams.
Asbestas pavojingiausias, kai jo plaušeliai pasklinda ore (asbestinius gaminius ardant, laužant)
Kol asbesto statiniai ir konstrukcijos yra nepakitusios formos, didelio pavojaus žmonių sveikatai ši medžiaga nekelia, tačiau paveiktas laiko asbestas tampa labai kenksmingas. Suardžius asbesto konstrukciją, į aplinką pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos (asbesto plaušeliai), kurios patekusios į žmogaus plaučius sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, o ilgainiui gali nulemti ir vėžinius susirgimus. Būtent todėl visi asbesto gaminiai pripažinti I kategorijos kancerogenais.
Asbestas – pavojinga kancerogeninė medžiaga
Asbestas priskiriamas faktoriams, kurių kancerogeniškumas, t. y. galimybė sukelti vėžį, žmogui pakankamai įrodytas. Asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai būna profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais.
Netiesioginis poveikis, kai asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius.
Jie akimi nematomi, todėl lengvai patenka į kvėpavimo takus ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastys. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Asbesto plaušeliai, netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą.
Per kiek laiko pasireiškia asbesto poveikis sveikatai?
Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų (20–30 metų), todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Svarbu žinoti, kad asbesto plaušeliai labai lengvi ir ore gali sklandyti net keletą dienų.
Asbesto sukeliamos ligos
Asbesto sukeliamos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau – skrandžio, storosios žarnos vėžys.
Dažniausiai susergama tiesioginio kontakto – darbo su asbestu metu, ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas. Didžiausia tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis atsiranda esant didesnei koncentracijai ir kvėpuojant asbestu užterštu oru ilgesnį laiką, dažniausiai tai profesiniai susirgimai.
Pašalinus iš aplinkos identifikuotą rizikos faktorių – asbestą, būtų pašalintas ne tik galimas asbesto poveikis sveikatai, bet gyventojams tikrai būtų ramiau, saugiau, pagerėtų jų gyvenimo kokybė.
