Smegenų pažinimo savaitės proga surengtoje konferencijoje parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo, kad ši tema kaip niekad aktuali ir šiandien netoliese vykstančio karo akivaizdoje.
„Visuomenei senstant vis didesnė žmonių dalis susiduria su pačiomis įvairiausiomis problemomis. Aišku, jos yra aktualios ne tik senstantiems žmonėms, kalbame ne tik apie demenciją, su amžiumi susijusias bėdas. Jų, susijusių su smegenų sveikata, yra labai daug.
O kalbant apie šių dienų kontekstą, net ir žiūrint į geopolitinius dalykus, karą, vykstantį Ukrainoje, matome, kiek daug visuomenės susiduria su įvairiomis baimėmis, nerimu, panika, su įvairiais sutrikimais, kurie atkeliaus vėliau“, – kalbėjo buvęs sveikatos ministras.
Jis pažymėjo, kad dabar kaip niekada geras metas pagalvoti, kaip ši tema galėtų tapti svarbiu sveikatos politikos aspektu.
Kas būtina gerai smegenų sveikatai?
Kalbėdama apie smegenų sveikatos sąvoką Kauno klinikų gydytoja neurologė dr. Greta Pšemeneckienė pabrėžė, kad ji apima dvejopus dalykus.
„Ji nusako tiek nervų sistemos, dažniausiai – galvos smegenų, tiek psichikos sutrikimus. Ir remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nervų sistemos sutrikimai suaugusiesiems sukelia didžiausią negalios koreguotą gyvenimo metų skaičių ir yra antra pagal dažnumą mirties priežastis.
Taigi, manoma, kad neurologinių sutrikimų sukeliama našta visuomenei nėra adekvačiai įvertina, todėl tam turėtų būti skiriama daugiau dėmesio“, – sakė gydytoja.
G. Pšemeneckienė akcentavo, kad dalies neurologinių sutrikimų galima apskritai išvengti. „Tam būtina nuosekliai ilgalaikiai laikytis sveikos gyvensenos principų, kas apima adekvatų fizinį aktyvumą, gerus mitybos, miego įpročius. Taip pat smegenų sveikatai labai svarbus žalingų įpročių atsisakymas arba ribojimas.“
Būtina nepamiršti ir kraujagyslinės rizikos kontrolės, palaikyti normalų arterinį kraujo spaudimą, cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje.
„Taip pat labai svarbi socialinė aplinka, streso valdymas, pažinimo gebėjimų lavinimas visą gyvenimą. Taip pat PSO nurodo, kad vienas iš aktualių dalykų yra ir traumų prevencija bei infekcijų kontrolė“, – dėstė neurologė.
Psichikos sutrikimai
Anot Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentės Ramunės Mazaliauskienės, kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad smegenys ir psichika yra atskirti dalykai.
„Bet yra labai daug dalykų, kurie veikia mūsų smegenis ir tie dalykai veikia mūsų psichiką. Todėl visi kolegės paminėti dalykai labai svarbūs yra ir psichikos sveikatai. Tačiau psichikos sveikatą veikia ne tik tie faktoriai, kurie veikia smegenų sveikatą. Tai yra ir stresas – ilgalaikis stresas taip pat gali sukelti visą eilę įvairiausių sutrikimų“, – komentavo psichiatrė.
Pasak jos, dažnai kalbama apie smegenų sveikatą, galvojama apie demencijas, silpnaprotystes. Jų skaičius pastaruoju metu auga, mat tai susiję su ilgėjančia gyvenimo trukme ir gerėjančiomis jo sąlygomis.
Kartu R. Mazaliauskienė pažymėjo, kad be tokių sunkių būsenų, kurios veda į patekimą psichiatrijos ligoninę, yra ir paprastesnių būsenų.
„Tokių kaip nerimas, atkaklios nemigos, depresija ir tas būkles sėkmingai tvarkant galime ženkliai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tai, kokią sveikatą turėsi garbingame amžiuje, senatvėje, labai priklauso nuo to, kokią sveikatą turėsi vaikystėje ar paauglystėje.
Todėl visi paauglių ir vaikų sutrikimai turėtų būti labai gerai gydomi“, – sakė gydytoja ir su apgailestavimu pridūrė, kad regionuose psichologinė ir psichiatrinė pagalba dar nėra tokia prieinama.
Šlubuoja diagnostika
G. Pšemeneckienė taip pat pastebėjo, kad šioje vietoje labai svarbus visuomenės informuotumas, sveikatos raštingumas.
„Tą reikėtų pradėti nuo jaunų dienų, dar ugdymo įstaigose. Dar praktikoje galima sutikti, kai manoma, kad neverta tirti, gilintis, nustatyti diagnozės tuomet, kai medikamentinis gydymas nėra efektyvus ar labai veiksmingas.
Tačiau žmogus, žinodamas diagnozę gali planuoti ateitį, laiku apsvarstyti potencialias grėsmes ir jų išvengti, pavyzdžiui, finansines grėsmes, vairavimo, pasiklydimų, kritimų riziką, pažeidžiamumą apgavystėms ir panašiai“, – pasakojo G. Pšemeneckienė.
Ji pažymėjo, kad daugelio neurologinių ligų diagnostikos, profilaktikos ir gydymo galimybės yra pakankamai geros, tačiau yra taisytinų dalykų. Vienas iš jų – kol kas nėra adaptuotų licencijuotų priemonių pažinimo funkcijų įvertinimui.
„Mažiausiai yra išplėtota nemedikamentinė pagalba, t. y. šeimos konsultavimas, socialinė integracija“, – pridūrė neurologė.
Diagnozė radikaliai pakeičia gyvenimą
Dar daugiau problemų akcentavo ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė, papasakojusi apie tai, kaip gyvenimą apskritai pakeičia demencijos diagnozė.
„Noriu pažymėti patį momentą, kad diagnozė iš tikrųjų yra radikaliai gyvenimą pakeičiantis momentas, apibūdinamas kaip bomba, didžiulis sukrėtimas, sujaukiantis tiek paties paciento būklę, bet labiausiai tų žmonių, kurie jį supa.
Ir norint kalbėti apie tai, kaip turėtų būti, norisi pažymėti, kad taip neturėtų būti, kad tokia diagnozė būtų toks didžiulis sukrėtimas. Tai išliks sukrėtimas, bet jis neturėtų būti toks radikalus, koks yra patiriamas dabar“, – pastebėjo ji.
Remdamasi žmonių, kuriuos vienija ši organizacija, patirtimi, moteris papasakojo, kaip skiriasi gyvenimas prieš ir po demencijos diagnozės.
„Sveikatos specialistai kartais stokoja žinių apie demenciją. Turint omenyje, kad demencija neprasideda staigiai, o vystosi metų metus, dešimtmečius, trūksta žinių, kaip demencija susijusi su kitais rizikos veiksniais. Ir kad tai nėra psichinė liga ir įprasto senėjimo dalis.
Ir kai mes įterpsime demencijos temą iš psichikos sveikatos žiūrėti daug plačiau į sveikatos sampratą, mes sumažinsime stigmą ir (...) leisime žmonėms lengviau nueiti iki diagnozės“, – komentavo I. Petkutė.
Ji pažymėjo, kad pacientai išgyvena nerimą, baimę, kai žmogaus elgesys pasikeičia, tačiau pačios diagnozės atpažinimas kartais užtrunka ir net 5 metus.
„O tas brangus laikas galėtų būti skirtas mokymuisi gyventi su demencija. (...) Kalbant apie tai, kas vyksta po diagnozės, labai svarbu žiūrėti į integruotas paslaugas, į žmogaus unikalią situaciją, turint omenyje, kad kiekvieno turinčio demenciją asmens situacija vystosi skirtingai“, – komentavo pacientų atstovė.
Vos kelios dešimtys vietų
Kalbėdama apie paslaugų prieinamumą I. Petkutė atkreipė dėmesį, kad tai yra glaudžiai susiję ir su moterų situacija Lietuvoje, netolygumais, su kuriais susiduria moterys, mat jos absoliučiai dažniausiai atsiduria globėjo situacijoje.
„Tai daro įtaką jų pajamoms, galimybei save realizuoti. Šiaip, mano žiniomis, Lietuvoje yra du centrai – Vilniuje Fabijoniškių socialinių paslaugų namai, kurie specializuotas priimti Alzheimerio ligą. Kaune yra kitas dienos centras, kuris irgi specializuotas.
Tai yra vos kelios dešimtys vietų žmonėms, kurie turi tokią būklę praleisti dieną saugiai tuo metu, kai jų šeimos nariai galėtų dirbti ar užsiimti kita veikla. O tokie centrai turėtų būti prieinami visiems“, – sakė ji.
I. Petkutė pažymėjo, kad svarbu galvoti ir apie kitas paslaugas – kultūros, kurios galėtų būti pritaikomos, prieinamos demenciją turintiems asmenims, kad jų socialinis gyvenimas neapsiribotų keturiomis namų sienomis.
