Labiausiai paplitusios ir daugiausia žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas. Šių problemų kyla tiek dėl žmonių gyvenimo būdo, tiek dėl jų genetikos.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininko prof. habil. dr. Viliaus Grabausko, šie du veiksniai yra tiesiogiai susiję, bet net ir turintieji genetinį polinkį susirgti viena iš šių ligų gali jos išvengti, jei pasirinks sveiką gyvenseną.
Jo teigimu, gyvenimo būdo svarbą lėtinių ligų prevencijai patvirtina Suomijos pavyzdys. „Nors tarp suomių kai kurie sveikatai nepalankūs genų variantai paplitę net labiau nei Lietuvoje, pakoregavę savo gyvenseną, šios šalies žmonės reikšmingai sumažino mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – sako prof. habil. dr. V.Grabauskas ir pabrėžia, kad sveikos gyvensenos įpročius reikia formuoti nuo ankstyvos vaikystės.
Kauno mokslininkų atliktas tyrimas taip pat patvirtino, kad egzistuoja neginčijamas ryšys tarp per didelio arterinio kraujospūdžio vaikystėje ir padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos) rizikos peržengus 35 metų ribą. Maža to, vaikystėje genai daro didesnę įtaką arteriniam kraujo spaudimui nei vidutiniame amžiuje.
Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad fizinis aktyvumas mažina su nutukimu susijusio geno įtaką – fiziškai aktyviems žmonėms jo poveikis nepasireiškė, o sveika mityba mažino cholesterolio koncentraciją kraujyje didinančio geno varianto poveikį.
„Mūsų šalies gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti savo mitybai, nes ji neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Ir vyrai, ir moterys suvartoja per daug riebalų ir per mažai sudėtinių angliavandenių, o lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus) vartojame daugiau, nei rekomenduojama. Per mažai valgome daržovių ir vaisių“, – sako profesorius ir primena, kad būtent mityba gali sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką.
Mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp sveikatos būklės ir socialinių bei ekonominių veiksnių. Žemesnis išsilavinimas, nekvalifikuotas darbas, gyvenimas kaimiškose vietovėse koreliuoja su sveikatai nepalankia gyvensena ir didesniu mirtingumu nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Šios tendencijos būdingos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje nutukimas labiau paplitęs tarp vyrų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, o daugelyje išsivysčiusių Europos šalių – tarp žemesnio išsilavinimo vyrų.
Anot ne vienus metus įvairiuose Pasaulinės sveikatos organizacijos komitetuose dirbusio eksperto prof. V.Grabausko, nors epidemiologiniai tyrimai rodo, kad lėtinių ligų rizika mažėja, sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų išlieka didelis, o teigiamą įtaką šiems procesams gali daryti ne tik gyventojų švietimas, bet ir kiti socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tarp kurių – ir skurdo mažinimas.
Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai tapo tarptautiniu mastu pripažintos integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos koncepcijos pagrindu. Ši koncepcija yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos įpareigojimu parengto Globalaus lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano ašis.
