Sunku atskirti nuo bronchito
Plaučių uždegimas yra infekcijos sukeltas plaučių audinio uždegimas, kurio metu plaučių alveolėse kaupiasi skystis, blogai pasisavinamas deguonis. Kūdikiams ir vaikams iki penkerių metųpneumoniją dažniausiai sukelia virusai, vyresniems vaikams ir suaugusiems – bakterijos.
Plaučių uždegimui būdinga staigi pradžia, aukšta, daugiau nei 38 laipsnius siekianti kūno temperatūra, dažnas kosulys su skrepliavimu, skausmas šonuose, oro trūkumas ar dusulys, silpnumas – dažniausi šios ligos simptomai, dėl kurių beveik niekam nekyla abejonių ir iš karto kreipiamasi į medikus.
Kur kas sudėtingiau atpažinti netipinį plaučių uždegimą, kurį dažniausiai sukelia bakterijos. Jam būdinga lėta pradžia, nedidelis karščiavimas, kurio gali ir nebūti, sausas kosulys, silpnumas, prakaitavimas. Dažnai galvojama, kad ligą įmanoma „pravaikščioti“.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga kasmet suserga 1 iš 100 gyventojų.
Net ir pajutus menkiausius plaučių uždegimo požymius, ypač kai karščiavimas užsitęsia ilgiau nei tris dienas, jaučiamas didelis silpnumas, bendra savijauta negerėja, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris paklausęs plaučius, atlikęs kraujo tyrimą ir plaučių rentgeną, galės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti gydymą.
Taikinyje – nuo turinčių gretutines ligas iki rūkančiųjų
Plaučių uždegimu neretai susergama iš karto pabaigus sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat pneumonija yra gana dažna gripo komplikacija.
Taip nutinka dėl to, kad gripo virusas neretai susilpnina žmogaus imunitetą, sudaro palankias sąlygas į organizmą patekti ir įsitvirtinti pavojingoms bakterijoms. Ypač budriems reiktų būti tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, lėtinis obstrukcinis bronchitas, nes ligos paveikti kvėpavimo takai nebeatlieka savo apsauginės funkcinės.
Taip pat į rizikos grupę patenka sergantieji diabetu, širdies nepakankamumu, imuninės sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės ir tie, kuriems taikomas gulimas režimas.
Apsaugai – čiobrelis ar pušų pumpurai
Ši liga įprastai gydoma antibiotikais, karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais, bronchus plečiančiais, kai kada – papildomais priešuždegiminiais vaistais.
Žarnyno apsaugai papildomai patariama gerti gerųjų bakterijų, atsikosėjimą skatinančių arbatų, pavyzdžiui, čiobrelio, pušų pumpurų, islandinės kerpenos. Mažiems vaikams ir gulimą režimą turintiems ligoniams išsikosėti padeda specialus nugaros vibromasažas.
Išsigydžius plaučių uždegimą reiktų nepamiršti stiprinti imuninę sistemą, saugotis pakartotinų peršalimo ligų.
Vartojant antibiotikus – išskirtinis dėmesys
Gydantis nuo plaučių uždegimo nemažai bėdų pridaro antibiotikų vartojimas, todėl prieš perkant vaistus, skirtus pneumonijai gydyti, reiktų informuoti gydytoją ir vaistininką apie kitus vartojamus vaistus, nes kartais vaistų tarpusavio sąveika netgi gali būti pavojinga sveikatai.
