Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad virš 60 proc. susirgusiųjų yra nustatomos virusinės žarnyno infekcijos diagnozės, dažniausiai sukeliamos Rota arba Noro virusų. Paprastai liaudyje šios žarnyno infekcijos yra vadinamos paprasčiausiu skrandžio gripu.
Svarbi informacija apie sukėlėją
Rota viruso sukelta infekcija yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių daugelyje pasaulio šalių. Užsikrėtus simptomai pasireiškia 1–4 dienų laikotarpyje, rečiau – po 5–7 dienų, tačiau liga prasideda staiga ir simptomai būna stipriai išreikšti.
Šiuo virusu užsikrečia beveik 90 proc. vaikų iki penkerių metų, iš jų apie 80 proc. suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Todėl nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 2 mėn. amžiaus kūdikiai pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Lietuva tapo 13-ąja Europos šalimi, kuri įtraukė vakciną į Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Atsparumas
Ūmias žarnyno užkrečiamąsias ligas sukeliantys virusai, esant 4–20 °C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi net keletą mėnesių. Jie yra atsparūs švelniems plovikliams bei muilui, tačiau žūva juos paveikus savo sudėtyje spirito ar chloro turinčiais dezinfekciniais skiediniais arba virinant ligos sukėlėjais užterštus daiktus.
Profilaktika
Atliekant virusinių žarnyno infekcijų židinių epidemiologinę diagnostiką, pastebima, kad susirgimai dažniausiai plinta ne dėl nesaugių maisto produktų, o dėl rankų ar asmens higienos nesilaikymo. Todėl viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.
Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams (pykinimui, vėmimui, viduriavimui bei karščiavimui), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Simptomai pasireiškia greitai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė Galina Zagrebnevienė pabrėžia, kad skrandžio gripas plinta ne tik žiemą, bet ir pavasarį.
„Gripu žarnyno ligos vadinamas turbūt todėl, kad jų sergamumas išaugęs tuo laiku, kai plinta tikrasis gripas, tačiau nei simptomai, nei gydymas, nei ligos eiga nėra nė kiek tarpusavyje susiję“, - pokalbį pradeda G. Zagrebnevienė.
Pirmieji šių infekcijų simptomai gali pasireikšti kelių dienų bėgyje. „Virusinių infekcijų simptomai pasireiškia per 2-3 dienas. Jautresni yra kūdikiai, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės – tie, kurių imuninė sistema dėl tam tikrų ligų yra nusilpusi.
Galų gale, viskas priklauso nuo to, kiek viruso dalelių gavome“, - kalba specialistė.
Išguldo visą šeimą
Daugelis patvirtins, jog rotavirusas išguldo visą šeimą – paklausėme specialistės, ar yra būdų apsisaugoti virusų ataką namuose?
„Rotavirusinė infekcija – didžiulė problema Lietuvoje. Didžiulis sergamumas inspiravo vakcinos įtraukimą į nacionalinį vaikų skiepijimo kalendorių.
Mes tikimės, kad pradėtas skiepijimas turės įtakos sergamumo mažėjimui.
Praktiškai tai – nevaldoma infekcija, iki skiepų eros. Jeigu vienas vaikas užsikrėtė darželyje, o namuose yra keli šeimos nariai, žinoma, tai išguldo visą šeimą. Suaugusius gal kiek mažiau, nes jie jau yra susidūrę su virusais, tačiau mažų vaikų pirmieji susitikimai su virusais – sudėtingi, paveikia kūdikius, vaikus ir visos šeimos gyvenimą.
Apsisaugoti, praktiškai, neįmanoma. Sumažinti užsikrėtimo riziką galima bandyti, tačiau tai padaryti – sunku. Pakanka vos kelių viruso dalelių, galinčių apkrėsti šia liga.
Vis tik, nereikia numoti ranka: aplinkos valymas, decinfekcija, dažnai liečiamų daiktų valymas gali padėti ir yra rekomenduojama“, - kalba G. Zagrebnevienė.
Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:
Kuo dažniau plauti rankas. Suaugę turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti: prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;
po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;
po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
kai sugrįžtama namo iš lauko;
be to, vaikų lopšeliuose darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
• Tinkamai valyti patalpas:
Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.
Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz.: durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.
Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.
Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai rekomenduojama kasdien pagal valymo grafiką.
Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.
Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.
Informaciją apie tai, kokie simptomai lydi skrandžio gripą ir kaip gydytis, žiūrėkite reportaže: