Tai susiję su LPI pasekmėmis: reprodukcinės sistemos pažeidimais, gimdos kaklelio vėžiu, įgimtu sifiliu, negimdiniu nėštumu, persileidimais, nevaisingumu ir kt.
Lietuvoje LPI dažniausiai diagnozuojama jauniems asmenims. Per pastaruosius (2014–2017 m.) metus sergamumas ŽIV infekcija padidėjo nuo 4,8 iki 9,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sergamumas sifiliu sumažėjo nuo 8,8 atvejo iki 5,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sergamumas gonorėja – nuo 5,6 iki 2,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sergamumas chlamidioze – nuo 15,3 atvejo iki 14,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
2017 m. Lietuvoje užregistruoti:
263 užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai, iš jų 37 – Klaipėdos apskrityje (4 užsieniečiai); 158 sifilio atvejai (vienas įgimto sifilio atvejis), iš jų 7 – Klaipėdos apskrityje; 70 gonorėjos atvejų, iš jų 6 – Klaipėdos apskrityje; 397 chlamidiozės atvejai, iš jų 27 – Klaipėdos apskrityje. Pažymėtina tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV, sifiliu ir gonorėja yra jauni, darbingo amžiaus vyrai. Tuo tarpu chlamidiozė dažniau nustatoma jaunoms, reprodukcinio amžiaus moterims.
Kaip plinta LPI?
LPI dažniausiai užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių, heteroseksualių arba homoseksualių) metu nuo šiomis ligomis užsikrėtusio lytinio partnerio. Be to, kai kurios LPI plinta:
iš užsikrėtusios motinos kūdikiui: nėštumo metu (sifilis, ŽIV infekcija), gimdymo metu (gonorėja, chlamidiozė, ŽIV infekcija), po gimimo (ŽIV infekcija); vartojant narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais ir adatomis, perpilant užkrėstą kraują arba jo komponentus (sifilis, ŽIV infekcija).
Kaip išvengti užsikrėtimo LPI?
Siekiant išvengti užsikrėtimo LPI, rekomenduojama:
susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius santykius su asmeniu, kuris žino, kad neserga LPI ir neturi kitų lytinių partnerių; vengti atsitiktinių lytinių santykių, lytinių partnerių kaitos; nuolat ir tinkamai bet kokių lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu naudoti prezervatyvus; nevartoti intraveninių narkotikų, nesidalinti švirkštais ir adatomis. Ką daryti atsiradus LPI simptomams?
Neįprastos išskyros iš lytinių takų, pūslelės arba opos, išbėrimai, niežulys – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant kreiptis pas gydytoją (dermatovenerologą, šeimos gydytoją, ginekologą). Tik laiku ir tinkamai pradėjus gydymą galima pasveikti ir išvengti komplikacijų išsivystymo. Kol nebaigiamas gydymo kursas ir neišnyksta simptomai, nerekomenduojami bet kokie lytiniai santykiai.
Svarbu
Kadangi kai kurios LPI gali neturėti jokių simptomų, o kartais požymiai gali atsirasti tik po savaičių, mėnesių ar net metų, visiems lytiškai aktyviems žmonėms, pvz., kai pakeičiamas partneris, po atsitiktinių lytinių santykių, net ir nesant LPI simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytojus.
