Analizuojant 2017 m. duomenis, stablige sirgo asmenys, gyvenantys Kauno (1 atv.) ir Vilniaus (2 atv.) administracinėse teritorijose. Visi susirgę asmenys nuo stabligės nebuvo pasiskiepiję.
Susižeidus – kyla grėsmė susirgti stablige
Stabligė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Clostridium tetani bakterijos egzotoksinas, kuris yra vienas iš stipriausių žinomų nuodų, pažeidžiantis centrinę nervų sistemą ir sukeliantis raumenų spazmus.
Šios bakterijos yra labai plačiai paplitusios gamtoje, jų randama žmonių ir gyvūnų žarnyne, o išsiskyrusios su fekalijomis į aplinką vegetacinės bakterijų formos greitai virsta sporomis, kurios dėl savo atsparumo aplinkos sąlygoms, gali ilgą laiką (nuo kelių mėnesių iki kelerių metų) išlikti aplinkoje.
Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą dažniausiai patenka per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms.
Rizika susirgti stablige žymiai padidėja prasidėjus šiltajam metų sezonui, kai prasideda žemės ūkio darbai ir intensyviai kontaktuojama su dirvožemiu. Ypač pavojinga žaizdą užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme.
Nors dėl visuotinės vakcinacijos Lietuvoje registruojami tik pavieniai stabligės atvejai, tačiau šiai ligai būdingas labai didelis mirštamumas (50–100 proc.).
Difterija – kontroliuojama, bet neišnykusi liga
Difterija – ūmi, lašiniu būdu per orą plintanti infekcija, kurią sukelia toksinus išskiriančios difterijos lazdelės ir taip sukeliančios ligos požymius, organų pažeidimus bei ligos komplikacijas, kurios gali baigtis mirtimi.
Dažniausiai šia liga užsikrečiama per skysčio lašelius, kurie patenką į aplinką, sergančiam žmogui kosint, čiaudint, rečiau – naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, labai retai – per infekuotus maisto produktus.
Nors Lietuvoje nuo 2009 m. difterijos atvejų nėra registruota, tačiau mažėjant skiepijimo apimtims, didėjant gyventojų migracijai, kyla grėsmė difterija susirgti ir Lietuvos gyventojams.
Nemažai difterijos endeminių teritorijų yra Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse, Rytų Europoje. Pastaraisiais metais difterijos atvejai buvo nustatyti Šveicarijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje. Latvijoje – sergamumas difterija vis dar didžiausias visame Europos regione.
Efektyviausia ir saugiausia priemonė – skiepai
Didžiausia rizika susirgti difterija ir stablige turi asmenys, kurie nebuvo vakcinuoti, negavo pilno vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepijimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
Nuo stabligės ir difterijos pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis vaikai skiepijami 6 dozėmis: 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų, 15–16 metų amžiaus.
Suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų. Tačiau tik labai maža dalis suaugusiųjų pasinaudoja galimybe pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės, pavyzdžiui, per 2017 m. pirmuosius tris mėnesius Kauno mieste paskiepyti 1 986 suaugusieji, tuo tarpu 2018 m. tokiu pačiu metu – 1 938 suaugę asmenys.
Primename, jog pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės skiepijami valstybės biudžeto lėšomis.
Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais, dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
