Gamtininkas Almantas Kulbis pasakoja, kad tarp žmonių savo medicininėmis ir gerosiomis savybėmis populiarėjantis grybas yra žinomas juodojo beržo grybo pavadinimu, tačiau gamtininkai jį vadina įžulniuoju skyleniu.
„Šis pavadinimas galbūt nėra toks skambus, tačiau gamtininkai taip šį grybą vadina todėl, kad jis yra priskiriamas skylenių genčiai. Dauguma žmonių aptinka steriliąją šio grybo formą, tačiau apskritai, šio grybo vaisiakūnius atrasti yra ganėtinai sudėtinga. Lietuvoje jie yra aptinkamai gana retai“, – sako A. Kulbis.
Juodasis beržo grybas
Juodojo beržo grybo forma yra panaši į gumbą, kuris yra susiformavęs ant beržo. Šie grybai pasižymi savo juoda spalva, o atskirti jį nuo kitų šios genties grybų gali padėti jo pjūvis, kuriam būdinga oranžinė ir ruda spalva:
„Taip juodąjį beržo grybą nėra sudėtinga atskirti nuo kitų, ant beržų atsirandančių gumbų. Apskritai, šie grybai yra virusinės kilmės, todėl neretai, ant beržų pamatę gumbus, žmonės sumaišo šį grybą su kitais grybais.
Todėl, jeigu pamatysite, kad ant beržo augantis grybas yra panašus į netaisyklingą karpą, juodas ir rauplėtas, o jeigu dar šviečia ir oranžinė ar ruda spalva, tuomet būkite tikri – susidūrėte su juoduoju beržo grybu.“
Almantas Kulbis sako, kad neretai sumaišę grybų rūšis, žmonės į namus parsineša kitus grybus, kurie taip pat turi vaistinių savybių, tačiau jos nėra tokios pastebimos kaip minimo juodojo beržo grybo.
„Juodąjį beržo grybą galime aptikti ne tik miškuose, tačiau ir prekyboje, ypatingai skelbimų portaluose. Pastaruoju metu žmonės pradėjo vis labiau falsifikuoti juoduosius beržo grybus ir parduoda į juos panašias kempines ar kitus grybus, kurių rasti yra daug lengviau. Kadangi vaistinio grybo žaliavos kaina yra nemaža, neretai žmonės dėl to taip ir daro“, – įspėja pašnekovas.
Norint gamtoje atrasti augantį ant beržo juodąjį beržo grybą, reikės gerokai pasistengti, kadangi gamtininkas juokauja, jog per vieną išvyką į gamtą, to padaryti nepavyks. Pasiteiravus, į kurias vietoves reikėtų dairytis, mikologas pataria:
„Šio grybo ieškoti reikėtų drėgnesnėse vietovėse, ant beržų liemenų ir kamienų. Kartais nutinka ir taip, kad šis grybas užauga ir ant kitų medžių. Pavyzdžiui, man teko aptikti jį auganti ir ant juodalksnio.
Tačiau manoma, kad ant kitų medžių užaugęs juodasis beržo grybas turės mažiau vaistinių savybių nei tas, kuris augo ant beržo. Nesu vaistininkas, tačiau kiek teko domėtis, girdėjau, kad vaistinės šio grybo savybės įgaunamos, kai grybas susiduria su beržu.“
Grybas parazitas, bet nauda – neįtikėtina
Almantas Kulbis sako, kad nors žmonių sveikatai juodojo beržo grybo nauda yra teigiama, tačiau augdamas ant beržo grybas pamažu žaloja medį.
„Kadangi tai yra parazitinis grybas, jis augdamas lėtai pažeidžia medį ir sukelia baltąjį medienos puvinį. Dėl to, po maždaug 20 metų, grybas gali beržą pražudyti. Žinoma, toks laiko tarpas yra ganėtinai ilgas, kadangi beržai ir patys išgyvena nuo 100 iki daugiausiai 150 metų.
Naujas grybas ant medžio užauga kas 5-7 metus, todėl dažnai šiuos grybus auginantys veisėjai jį augina dirbtinai. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau ganėtinai seniai į beržus yra įstatomi specialūs pleištai užleisti šiais grybais. Taip jie auga beržynuose, kartas nuo karto surenkant derlių. Girdėjau, kad pramoninės juodojo beržo grybo plantacijos jau yra atsiradusios ir Lietuvoje“, – sako specialistas.
Pasiteiravus, kokia yra juodojo beržo grybo nauda sveikatai, Almantas Kulbis teigia negalintis daug atsakyti, kadangi nėra šios srities specialistas, tačiau turi kelis pastebėjimus, kuriuos teko aptikti daugumoje literatūros šaltinių.
„Apie grybo naudą šaltiniuose yra ganėtinai aptakiai rašoma. Teigiama, kad jis „gali padėti“, „galimai padeda“. Žinoma, labiausiai minima jo naudinga savybė yra ta, kad jis gali padėti gydyti vėžinius susirgimus: pradinėse stadijose gali palengvinti sunkią ligą, sulėtinti auglių vystymąsi, o paskutinėse vėžio stadijose – palengvinti ligoniams kančias. Tačiau, kad būtų fiksuoti stebuklini išgijimai – girdėti neteko“, – pasakoja A. Kulbis.
Juodasis beržo grybas naudos turi ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau ir tiems, kurie nori pagerinti sveikatos būklę sergant virškinimo sistemos ligomis. Tačiau prieš pradedant vartoti preparatą, būtina pasitarti su savo sveikatos specialistu.
„Yra tekę paragauti juodojo beržo grybo arbatos, kurią galima pasidaryti ir namų sąlygomis. Iš tiesų, arbata turi visai malonų skonį, tad pasitarus su gydytoju ar vaistininku, kaip profilaktikos priemonė gali būti vartojama.
Savigyda užsiiminėti nederėtų, todėl norint sulaukti teigiamo poveikio, būtina laikytis visų specialisto nurodytų rekomendacijų, kadangi vienkartinis vartojimas sveikatos būklės nepakeis“, – primena gamtininkas.
Anot pašnekovo, šį grybą žmonės vartoja ir žalią, ir džiovintą, ir iš jo pagamintus preparatus. Radus grybą ir norint jį sudžiovinti, reikėtų jo nesupūdyti, nelaikyti plastikiniuose maišeliuose:
„Be to, šio grybo šlovė yra atėjusi daugiausiai iš Rusijos, Sibiro. Vakarų Europoje jis nebuvo vartojamas nuo senų laikų, tačiau Rytuose – Rusijoje, Kinijoje galima rasti užuominų, kad šį grybą žmonės vartojo nuo senų senovės.
Pagrindiniai tyrimai, įrodantys jo naudą, būtent ten ir buvo atlikti. Dabar šio grybo šlovė atėjo ir į Vakarus, todėl šis grybas sparčiai populiarėja ir pas mus.“
