Šiaurės Sirijoje priskaičiuojama per 700 „mirusių miestų“, dar vadinamų senovės Sirijos gyvenviečių griuvėsiais. Jie išsidėstę Al-Baros regione tarp Aleppo-Hama plento ir Orontes upės.
Kai kurie miestai išsaugoję vos kelis paminklus, tuo tarpu kiti griuvėsių kompleksai sudaro ištisas apleistas gyvenvietes. Miestų likučiai datuojami V a. po Kristaus. Didžioji dalis šių krikščioniškos Bizantinės architektūros miestų stovi Belus Massif rajone.
Autentiškos ir turtingos savo istorija gyvenvietės yra gerai išsilaikiusios. Manoma, kad ištisi bažnyčių, gyvenamųjų namų, barų ir vyno daryklų plotai buvo apleisti VIII- X a. Šiuo metu regionas yra restauruojamas ir vietiniai gyventojai noriai pasitinka čia užklydusius turistus.
„Miręs“ miestas Sirijoje (nuotr. urbanghostsmedia.com) (nuotr. Gamintojo)
Serjilija – vienas geriausiai išsilaikiusių tokių miestų pavyzdžių, kur tebestovi senovinis kulto pastatas ir alyvuogių aliejaus spaudykla. Serjilija – maždaug 1 500 m. senumo buvęs ūkinių vietovių miestelis. Manoma, kad miestas pamažu ištuštėjo, kai pasikeitė pro jį ėjusių prekybos kelių maršrutai.
Manoma, kad mirę miestai, kurie jau įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, buvo pastatyti ir klestėjo Bizantijos Imperijos laikais. Bet arabams užkariavus regioną, didžioji dalis gyventojų prarado savo verslus, todėl persikėlė į didesnius besivystančius rajonus. Keista, tačiau šiuose miestuose juntamas „klaikus“ pojūtis, lyg gyventojai būtų pradingę be pėdsakų.
„Miręs“ miestas Sirijoje (nuotr. urbanghostsmedia.com) (nuotr. Gamintojo)
