Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Higienos instituto (HI) duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje buvo 74,3 metai: vyrų siekė 69,6, o moterų – 78,9 metus.
Skaičiuojama, kad dažniausiai lietuviai miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o šios sveikatos problemos dar labiau paaštrėjo užklupus pandemijai. Be to, pastebima, kad beveik pusę visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susiję rizikos veiksniai, pavyzdžiui, per menkas fizinis krūvis, nepilnavertė mityba ar žalingi įpročiai.
Vis tik gyventojų pavojai tyko ir lauke. Medikai pastebi, kad vos tik lauke pašąla ar pasninga, daugiausia į ligoninių priimamuosius atvyksta senjorai, kartais, atrodytų, ne tiek reikšminga jaunuoliui trauma vyresnio amžiaus žmogų gali ilgam paguldyti į patalą ar net tapti mirtina.
„Dažniausios slidumo traumos – čiurnos kaulų lūžiai, riešo kaulų lūžiai, peties traumos, šlaunikaulio kaulo lūžiai“, – kiek anksčiau pasakojo Šiaulių ligoninės ortopedijos, traumatologijos centro vedėjas Martynas Stančikas.
Kitas gydytojas pastebi, kad vyresnio amžiaus pacientai yra išskirtinė grupė, mat jiems griuvimas dažnai baigiasi sudėtinga trauma – šlaunikaulio lūžiu. Vyresnio amžiaus žmonėms gydytojas pataria slidžiuoju periodu apskritai nekelti kojos iš namų.
„Šlaunikaulio lūžis garbingame amžiuje yra labai pavojinga trauma, dažnai besibaigianti ir liūdniausiomis išeitimis, todėl įspėkite savo močiutes ar kitus vyresnius artimuosius apie tokią grėsmę, pagelbėkite jiems atveždami maisto produktų ir patarkite mišių klausytis namie per radiją“, – yra sakęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
Svarbu pasakyti, kad gydantis traumą bet kokiame amžiuje svarbu pakankamai laiko skirti poilsiui ir reabilitacijai, kartu gali reikėti ir papildomų paslaugų, o visa tai veikiausiai ir kainuos papildomai ne tik laiko, bet ir pinigų.
BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas sako, kad vienas iš būdų saugotis finansinės žalos patyrus traumą – draustis. Mat draudiminės išmokos yra mokamos ne tik susirgus, bet ir susižeidus.
„Priklausomai nuo rizikų, kurias pasirinko klientas, mes galima išmokėti už susirgimą tam tikra liga ar susižalojimą. Dažniausiai fiksuojamos traumos ar susižeidimai – pirštų lūžiai, raiščių patempimai ar minkštųjų audinių sužalojimai, po kurių lieka randai“, – komentavo A. Žilėnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovės turimi duomenys rodo, kad įvairių traumų patiria ne tik vyresnio amžiaus šalies gyventojai, bet ir vaikai.
„Analizuojant mūsų turimą statistiką, skiriasi patiriamų traumų ar sužalojimų pobūdis priklausomai nuo amžiaus grupės. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus apdraustųjų traumos dažnos, bet lengvos – raiščių patempimai, minkštųjų audinių prakirtimai, o senjorų sunkesnės, bet retesnės – šonkaulių lūžiai, menisko raišių plyšimai ir kita“, – pastebi ekspertas.
Tad, pasak jo, nors nuo traumų nesame apsaugotas nė vienas, bent jau galime užsitikrinti, kad nutikus traumai ar susirgus, nereikės daužyti kiaulės taupyklės ir santaupų paskirti gydymui.
