Įvairios bakterijos ir virusai nuolat puola žmogaus organizmą, tad vienintelis būdas sirgti mažiau – skiepytis ir stiprinti imunitetą. Tai galima daryti įvairiais būdais: laikytis sveiko gyvenimo būdo, gerti vitaminus.
„Visgi vitaminų nepakanka – greta būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Nepamaišys ir higienos taisyklių laikymasis – dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas prisidengus nosinaite arba alkūne“, – kiek anksčiau yra patarusi farmacininkė Jovita Aleknienė.
Apie imuniteto ir organizmo stiprinimą šaltuoju metų laiku yra pasakojusi ir biochemijos mokslų daktarė, molekulinės biologijos ekspertė, kanalo „Imuniteto formulė“ kūrėja Indrė Aleknavičienė. Anot jos, pandemijos metu atsiradę įpročiai dabar kelia didžiulius iššūkius mūsų imuninei sistemai ir jos veiklai.
„Kai Lietuvoje buvo pandemija, mes buvome išsiugdę įprotį viską dezinfekuoti. Negalėdami turėti didelių susibūrimų, nuolat nešiodami veido kaukes, dezinfekuodami rankas ir įvairius paviršius, o dabar galime matyti to pasekmes. Šiandien mes esame apsupti žmonių, dalijamės mikroorganizmais, liečiame nešvarius paviršius ir taip mūsų imuninė sistema kasdien treniruojasi, kad galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos, kuri karantino metu buvo ypač sterili. Mano akimis, toks aplinkos pasikeitimas imuninei sistemai galėjo būti lyg šokas, kuris sumažino mūsų atsparumą peršalimo ligoms“, – kalbėjo biochemijos mokslų daktarė I. Aleknavičienė.
Naudinga atminti, kad per dieną žmogus turėtų suvalgyti mažiausia 5, geriausia nesaldžių, vaisių ir daržovių porcijas (viena porcija yra laikoma viena sauja), išgerti kelis litrus vandens, išmiegoti bent 7 valandas per parą, 3–4 kartus per savaitę sportuoti, taip pat – laiką leisti gryname ore ir, žinoma, socializuotis.
Mitybos ekspertai pataria vengti grynojo cukraus, nes jis didina streso hormono išsiskyrimą, taip pat vengti naudingų medžiagų neturinčio maisto, vadinamųjų „tuščių kalorijų“, pavyzdžiui, perdirbtų pusfabrikačių.
Vis tik, nuo ligų net ir gyvendami sveikai bei laikydamiesi rekomendacijų, nesame visiškai apsaugoti, o net ir nekaltas peršalimas gali savaitei paguldyti į lovą, jau nekalbant apie galimų komplikacijų riziką. Tad vienas iš būdų pasiruošti finansiškai – apsidrausti sveikatą.
„Sunku įvardinti, kiek kainuoja liga, ne veltui sakoma, kad sveikata – neįkainojama. Sergant asmuo praranda dalį savo pajamų, nes paprasčiausiai yra nedarbingas ir negali vykdyti savo kasdienių darbinių funkcijų, įsipareigojimų. Taip pat ne visos ligos praeina lengvai – kartais tenka keletą parų praleisti ligoninėje ar jau pasveikus, lieka simptomų, kuriuos palengvinti padeda reabilitacinis gydymas. Pastarasis ne visuomet lengvai prieinamas, todėl prireikia į pagalbą pasitelkti privačias medicinos įstaigas. Na, o ką jau kalbėti apie medicinos priemones, vaistinius preparatus, vitaminus ir įvairias papildomas išlaidas. Tad liga nėra lygi ligai“, – komentavo BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Naudinga žinoti ir tai, kad žmogui jaučiant mažiau streso ir nerimo, pagerėja tiek jo savijauta, tiek sveikata, todėl, anot eksperto, pasirūpinti savo finansine ramybe yra logiškas sprendimas.
