A. Petrošius naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad kaip tradicinis pacientas skundėsi peties skausmais, o tie skausmai kuo toliau, tuo labiau stiprėjo. „Aš žinojau šio skausmo priežastį, kadangi pirmuosius tyrimus man padarė prieš 12–13 metų.
Turėjau operuotą peties sąnario lūpą. Ji buvo prisiūta, o neilgai trukus po reabilitacijos aš ją vėl nutraukiau. Pažeidimas nebuvo toks didelis, koks jis buvo iki pirmosios operacijos, tačiau tuo metu, pasitarus su traumatologu, buvo nuspręsta, kad su tokiu pažeidimu galima gyventi toliau ir nereikia kartoti operacijos.
Per paskesnius metus, nors ir gyvenant sąlyginai pasyvų gyvenimą, bet buvo įvairių papildomų mikrotraumų peties srityje, ilgainiui skausmai stiprėjo, todėl nusprendžiau pakartotinai atlikti tyrimus, po kurių pamatėme, kad turiu gana rimtų problemų – ne tik plyšusi peties sąnario lūpa, pažeidimai šioje vietoje, žinoma, didesni nei prieš dešimtmetį, bet ganėtinai stipriai susidėvėjęs ir pats sąnarys. Klausimų traumatologui kėlė ir bicepso raumuo.
Papildomų konsultacijų su šios srities specialistais metu buvo pasiūlymų jau dabar keisti peties sąnarį dirbtiniu, tačiau būnant 35-erių metų šis pasiūlymas tikrai nenuskambėjo patraukliai, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti ganėtinai sudėtingą operaciją bandant išsaugoti esamą sąnarį“, – apie tai, kodėl buvo atlikta operacija pasakoja Seimo narys.
Buvo maloniai nustebintas Telšių ligoninės darbu
A. Petrošiui buvo atlikta koreguojanti peties sąnario osteotomija su kauline plastika – sudėtingoji operacijos dalis, kurios metu dalis kaulo buvo pašalinta, papildomai paimta kita dalis iš dubens srities ir pritvirtinta, visumoj pakeičiant peties ašį. Papildomai prisiūta peties sąnarinė lūpa, pašalinta dalis susidėvėjusio bicepso raumens, jį pritvirtinant kiek kitoje vietoje.
Šiuo metu Seimo narys bando atsigauti po operacijos ir tikisi geriausių rezultatų. „Tai jau ne pirma mano operacija gyvenime ir aš į jas visada žiūriu pakankamai pozityviai. Iš gydytojo reakcijos supratau, kad viskas pavyko taip, kaip ir tikėjosi, todėl dabar viskas jau mano paties rankose – reikia leisti rankai sugyti ir neleisti sau tinginiauti reabilitacijos metu – tai ypač svarbi viso proceso dalis.
Džiugina tai, kad sveikatos sistemoje žengiame privačiame sektoriuje įprasta kryptimi, kuomet ligoninėje, kai tai nėra prasminga, nėra gulima ilgai. Aš gydymo įstaigoje praleidau tik parą, po to buvau išleistas namo. Ir iš tiesų – man užimti lovos nebuvo prasmės, pailsėti ar persitvarstyti su artimųjų pagalba galima ir namuose, be to, namų aplinka tikrai padeda gyti greičiau. O ligoninės lovos kažkam gali reikėti labiau“, – džiaugiasi A. Petrošius.
Seimo narys pasakoja, kad operacija praėjo sklandžiai ir jis buvo nustebintas Regioninės Telšių ligoninės darbu bei jos personalu. „Buvo priimtas sprendimas pasirinkti ne gydymo įstaigą, o konkretų specialistą, nepriklausomai nuo jo darbo vietos.
Buvo pasirinktas klaipėdietis gydytojas ortopedas traumatologas Viktoras Jermolajevas, operuojantis ir Telšiuose. Ligoninės personalas buvo šiltas, paslaugus ir profesionalus, ligoninė išties aukšto lygio, gražiai sutvarkyta ir jauki. Tikrai patys geriausi įspūdžiai iš Telšių.
Neslėpsiu, pradžioje buvo įvairių baimių, vykstant operuotis į regioną, kas yra normalu, tačiau jos tikrai nepasitvirtino. Kiekvienam linkiu ramiai įsivertinti visas aplinkybes ir kuomet yra abejojama, visuomet rinktis gydytoją specialistą, kaip prioritetą, o ne konkrečią gydymo įstaigą“, – pataria A. Petrošius.
Šiuo metu jaučiasi geriau negu iki operacijos
Šiuo metu vyrui yra 6 savaičių ramusis periodas, kai turi sugyti visi kaulai ir kremzlės, o po to bus 4 savaičių reabilitacija. „Kadangi gydytojai savo darbą atliko tinkamai, dabar klausimas, kaip atrodys mano rezultatai. Kadangi sąnario keisti nereikėjo, svetimkūnis neatsirado, todėl komplikacijų klausimo, matyt, nelabai ir gali būti. Kaip bus toliau, viskas priklausys nuo manęs. Tikimės geriausio.
Nesu pirmos jaunystės jaunuolis, todėl atsistatymas gali užtrukti ir iki metų, bet neabejoju, kad rezultatas bus kur kas geresnis negu situacija, buvusi prieš operaciją, kadangi kamavo stiprūs skausmai, kaului trinantis į kaulą buvo girdimi nemalonūs traškesiai. Šiuo metu praėjo kiek daugiau nei savaitė po operacijos ir jaučiuosi tikrai geriau, negu jausdavausi iki tol“, – tikina vyras.
A. Petrošius pasakoja, kad jam socialiniame tinkle pasidalinus informacija apie operaciją, piktesniems internautams kilo klausimų dėl paslaugų prieinamumo, esą ar jam taip pat, kaip eiliniam mirtingajam, teko laukti eilėje. „Galiu visus nuraminti, jokių išskirtinumų nėra ir būti negali.
Operacija buvo planuota labai iš anksto, kadangi ne tik reikėjo įvertinti esamas eiles, tačiau ir ieškoti tokios datos, kuri sukeltų mažiausiai nepatogumų darbinei veiklai, kuri dėl operacijos tampa šiek tiek apribota. Pirmosios 6 savaitės yra riboto judumo, su didele ortopedine pagalve pašonėje, todėl darbas galimas pagrinde namie.
Taip pat reikėjo įsivertinti, kad po šių 6 savaičių prasidėsianti reabilitacija taip pat truks 4 savaites. Dėl šių priežasčių buvo pasirinktas laikas tarp sesijų, prieš pat gražiausias metų šventes. Laikiausi pozicijos, kad geriau pasitikti šventes kiek netradiciškai, šiek tiek nepatogiau, bet į darbus sugrįžti laiku – iki pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 10 dieną“, – atvirauja Seimo narys.
Gydytojų patarimai, ką daryti susižeidus
Tinkama reakcija į traumą iš esmės gali palengvinti gydymą ir gijimą, todėl labai pravartu žinoti, kaip su patirta trauma elgtis. Kada sužeidimą palikti gydyti laikui, o kada skubėti pas gydytoją? Kada sužeidimą šaldyti, o kada gerti vaistą nuo skausmo?
Į šiuos ir kitus klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ studijoje atsakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Varkalys ir ortopedas – traumatologas, Lietuvos futbolo rinktinės gydytojas Tomas Kadusauskas.
Ortopedas – traumatologas T. Kadusauskas sakė, kad pirmiausia traumos rimtumą rodo du dalykai: pasikeitusi funkcija ir didžiulis skausmas. Pavyzdžiui, jei žmogus susitrenkė koją ir ji lūžo, jos nepavyks priminti, ant jos atsistoti. Be to, skausmas bus didžiulis. Jei trauma ne tokia stipri, skausmas bus, bet pamažu jis slops, kol galiausiai išnyks.
Pašnekovas sakė, kad susitrenkus pirmas 15 minučių naudinga sutrenktą vietą šaldyti, tačiau tai galioja nedideliems sužeidimams, jei trauma rimta, tuomet reikia sužeistą vietą šaldyti ir vykti į ligoninę.
Vis tik, pašnekovas buvo atviras, kartais stebina, kai žmonės turėdami atvirą kaulų lūžį ir matydami kyšantį po oda kaulą į medikus nesikreipia. Tokiu atveju uždelsus gali prireikti ir amputacijos.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Varkalys patarė, kad susižeidus, jei žaizda stipriai kraujuoja, jos kraštai „žiojasi“, tokiu atveju reiktų kreiptis į priimamąjį, kad žaizdos kraštai būtų susiūti. Tada ji greičiau ir gražiau sugis.
Vis tik, jei trauma dar rimtesnė, patirta su įrankiais, tokiais kaip pjūklai, kirviai, fejerverkai, paprastai žmonėms jau yra aišku, kad be gydytojo žaizda neužgis. Jis pastebi, kad stipriai traumuoti žmonės paprastai suvokia savo padėties rimtumą ir klauso gydytojo nurodymų ir pateikia pavyzdį.
„Sprogdintinės plaštakos traumos dažnai būna sunkios, pacientai gali netekti pirštų ar plaštakos dalių, dažnai jos būna kombinuotos, daugybiniai sausgyslių, kraujagyslių pažeidimai, bet, nepaisant to, tokie pacientai dažniausiai būna labai sukalbami, nes traumos būna didelės ir yra akivaizdu: menki juokai, kai kitoje rankoje laikai savo pirštus“, – Karolis Varkalys.
Jis patarė, jei atsitinka taip, kad dėl traumos, tarkime, yra nutrauktas pirštas, reikia skubėti į priimamąjį, tačiau labai svarbu amputuotos dalies nedėti tiesiogiai ant ledo, kad ji nebūtų sušalusi į ledą, nes tokiu atveju operacija gali ir nepasisekti ar net neįvykti.
Chirurgas patarė, kad geriausia netektą dalį įvynioti į kuo švaresnį audeklą ir laikyti vėsiai: šaldytuvo temperatūroje, ją galima įdėti į šaltkrepšį, papildomai šalia įdėjus ir ledo.
Visi lygus, bet Petrošius su savo pedofilu partija - lygesni.
