Paskutinės rugsėjo dienos rytą „Ryanair“ lėktuvas pakilo iš East Middland oro uosto apniukusioje Jungtinėje Karalystėje ir po 3 valandų nusileido tokioje pat apniukusioje Maljorkoje. Prasidėjo mūsų ilgai lauktos, išsvajotos ir daugiau nei mėnesį kruopščiai planuotos atostogos, rašo makalius.lt.
Lėktuvo bilietais pasirūpinome prieš pusantro mėnesio, nes pamatę kainas, nusprendėme, kad ilgiau laukti neverta. Už juos dviem žmonėm pirmyn ir atgal sumokėjome 172 eurus. Tikrai neprašovėm nusprendę nevykti sezono įkarštyje, o palaukę spalio pradžios, nes oras neapvylė, o kainos tokiu laiku buvo jau kur kas mažesnės. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kaip ten ištverčiau vidurvasario karštį, greičiausiai tik mirktumėm jūroje, o apie ekskursijas kepinant saulei nė nepagalvotumėm.
Atsidūrę didžiuliame Palmos oro uoste, suskubome ieškoti savo automobilių nuomos agentūros langelio. Internete peržiūrėję keletą agentūrų, palyginę kainas ir atsiliepimus, nusprendėme rezervuoti automobilį iš anksto per „Goldcar“. Susiradę jų langelį, su siaubu pamatėme, kad toli gražu ne mes vieni taip nusprendėm. Kai prie visų kitų langelių laukė 1-2 žmonės, mes beveik valandą stovėjom ilgiausioje eilėje, nors 6 darbuotojai sukosi kaip bitutės. Per tą laiką spėjom perskaityti visus skelbimus, sužinoti autobusų kainas, taksi kainas, o sužinoję – dar kartą pasidžiaugti, jog išsinuomojom automobilį.
Galiausiai sulaukę savo eilės, pasirašėm dokumentus, gavom nurodymus ir „Ford Fiesta“ raktelius. Automobilio nuoma 9 dienom su visais privalomais draudimais ir pilnu baku benzino atsiėjo 300 eurų ir net neprireikė palikti užstato. Net neprivalėjom susimokėti kreditine kortele, nors to ir reikalavo internete skaitytos nuomos sąlygos, užteko paprastos debetinės mokėjimo kortelės. Pavargę nuo stovėjimo eilėje patraukėm ieškoti savo būsimos geriausios kelionės draugės ir nors paieškos milžiniškoje stovėjimo aikštelėje pasirodė ne tokios ir paprastos, radę likom maloniai nustebinti, kad gavom praktiškai naują ir puikios būklės automobiliuką.
Na ką, atskridom, transporto priemonę turim, beliko pasiekti viešbutį. Kadangi papildoma GPS nuomos kaina dienai buvo vos ne tokia pati, kaip automobilio, nusprendėm apsieiti be jo ir pasinaudoti senu geru būdu – popieriniu žemėlapiu. Susiradom jį pirmoje pasitaikiusioje degalinėje už 4 eurus. Ir nors pradžioje atrodė, kad bus sunku, bet greitai pamatėm, jog ispanai tikrai myli savo turistus ir susigaudyti jų keliuose labai lengva,o daugybė nuorodų neleidžia pasiklysti. Paskutinėmis kelionės dienomis nebereikėjo ir žemėlapio, vien atmintis ir nuorodos padėjo atlikti šturmanės darbą. Pasiklydom tik vieną kartą per visą kelionę, bet apie tai vėliau. Dabar keliaukim į viešbutį, kuris yra už 70 km nuo oro uosto.
Viešbutį taip pat rezervavome prieš kelias savaites. Po ilgų diskusijų, kainų palyginimų, lankytojų atsiliepimų studijavimo, išsirinkom apartamentų tipo kambarį „Playa Moreia“ viešbutyje, ramiame ir mažame S‘illot miestelyje rytinėje salos pakrantėje, kadangi galiausiai nusprendėme, jog nenorim apsistoti šurmulio ir naktinio gyvenimo pilnoje sostinėje Palmoje ir šalia jos esančiose populiariausiose vietose. 9 naktys šiame viešbutyje mums kainavo 275 eurus. Pusryčių neužsisakėm, kadangi apartamentai buvo su tvarkingai įrengta virtuvėle ir apsirūpinę maisto produktais, patys puikiausiai pasiruošdavom pusryčius (ir ne tik). Atvykus pirmas siurprizas buvo nelabai malonus, kadangi pasirodė, jog nemokama stovėjimo aikštelė, priklausanti viešbučiui, yra gal 10 vietų, tai rasti laisvą vietą joje prilygsta misijai neįmanomai. Bet paskui viešbučio administratoriaus buvom informuoti, kad šalia yra kita didelė aikštelė, priklausanti kaimyniniam barui ir joje nemokamai automobilį gali laikyti visi viešbučio svečiai. Taip pat suerzino tai, jog „pervargęs“ kortelių skaitytuvas niekaip nesutiko nuskaityti banko kortelės ir teko mokėti grynais. Kambaryje paaiškėjo, jog norint pažiūrėti TV, tektų sumokėti papildomai, o mokamas internetas (3 eurai už valandą) veikia tik viešbučio fojė. Bet šitie dalykai nuotaikos nesugadino, kadangi ne TV žiūrėti ar internete sėdėti atvažiavom.
Apartamentus radom švarius ir tvarkingus, tiesa, gal kiek per skambu juos vadinti apartamentais. Nieko labai įspūdingo, bet viskas ko reikia yra. Virtuvėlėje visos sąlygos laikyti, pasigaminti ir pasišildyti maistą pačiam, patogi lova ir didelė spinta atskirtame miegamajame, švarus ir didelis vonios kambarys, bei su virtuvine dalimi sujungtas valgomasis-mini svetainė, išeinanti į didžiulį balkoną su vaizdu į kalnus (sutaupėm 30 eurų nepasirinkę vaizdo į jūrą). Kai pamatėm pirmą saulėlydį iš balkono, tai nusprendėm, kad nieko nepraradom ir be jūros vaizdo.
Taip pat maloniai nustebino, jog atėję radom keletą pirkinių maišelių su pagrindiniais produktais (duona, sviestas, pienas, kava, sultys, cukrus, sūris, dešra ir pan.) ir 30 eurų parduotuvės čekiu. Taip pat paliktas raštelis, jog galim juos pasilikti arba grąžinti, arba pasilikti tik dalį reikalingų produktų. Aišku, ne už ačiū. Bet kadangi jau buvo vakaras, o važiuodami link viešbučio nepastebėjom jokio prekybos centro ir buvom per daug pavargę jo ieškoti, tai atidėję apsipirkimo žygį rytojui, mintyse padėkojom rūpestingam viešbučio personalui ir kibom į paskubomis susiteptus sumuštinius, nes nuo pat ryto nieko burnoj neturėjom. Nepaisant keleto nedidelių viešbučio minusų, kelionės pabaigoje vis gi nusprendėm, jog vien už kainos ir kokybės santykį rašom „Playa Moreia“ viešbučiui didelį pliusą ir draugams tikrai jį rekomenduotumėm.
Kiek vėliau, truputį pailsėję ir išsipakavę daiktus, patraukėm apžiūrėti miestelio ir pavakarieniauti. Miestelis tikrai mažytis ir ramus, dauguma turistų vidutinio amžiaus arba šeimos su vaikais, tokių porelių kaip mes ne taip ir daug. Lietuvių kalbos kol kas dar negirdėjom, bet esam garantuoti, jog išgirsim. Pavakarieniavom šaunioje kavinukėje po atviru dangum, šviečiant mėnulio pilnačiai, už kelių metrų tyliai teliūškuojant bangoms ir virš galvų šnabždant palmėms. Po ilgos varginančios dienos pagaliau pajautėm, jog prasidėjo atostogos. Už skanią vakarienę, susidėjusią iš lazanijos, makaronų su jūros gėrybėmis ir poros kokteilių, sumokėjom apie 20 eurų. Vėliau valgydami skirtingose kavinėse sumokėdavom panašiai, 20-30 eurų dviem žmonėm.
Užmigom orų dėdulės melsdami saulėtos ateinančios savaitės.
Bus daugiau…
