Saulės spinduliai – odos vėžio grėsmė
Tiesioginiai saulės spinduliai gali būti ankstyvo odos senėjimo priežastimi. Per didelis ultravioletinių spindulių kiekis lemia odos elastingumo praradimą, ji tampa plona ir raukšlėta. Be to, saulė gali iššaukti ikivėžinius susirgimus, piktybinius bei pigmentinius navikus. Pavojingiausias šių navikų – melanoma.
Melanoma – tai piktybinis odos ir gleivinių navikas, kuris atsiranda melanocituose – ląstelėse, kurios gamina pigmentą melaniną, nuspalvinantį mūsų odą, plaukus ir akis. Dauguma melanomų yra juodos ar rudos spalvos, tačiau pasitaiko rožinių, raudonų, mėlynų ar baltų melanomų. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 95 – 97 proc. pacientų.
Rizika susirgti melanoma išauga esant odos vėžio atvejams giminėje (8 – 12 proc.), taip pat esant dideliam apgamų skaičiui, sirgus melanoma praeityje. Didžiausia rizika susirgti melanoma gresia baltaodžiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams ir mėlynakiams.
Dažnas buvimas saulėje, odos nudegimai bei nuolatinis soliariumų lankymas taip pat didina riziką susirgti melanoma. Patartina pakitus kurio nors apgamo išvaizdai, dydžiui arba spalvai, nedelsiant kreiptis konsultacijos į gydytoją dermatologą. Piktybiniai apgamai turi tendenciją keistis, dažnai melanomos yra asimetriškos formos, jų kraštai yra netaisyklingi ir karpyti, diametras paprastai yra didesnis nei 5 mm.
Dėl atsiradusių darinių – konsultacija su dermatologu
Jei po saulės vonių ant odos esantys pigmentiniai dariniai pakinta – patamsėja, padidėja, pasikeičia jų forma, spalva, tampa šiurkštūs ar paviršius ima pleiskanoti, būtina kreiptis į specialistus.
Kiekvieną kartą po buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose rekomenduojama kruopščiai ir atidžiai apžiūrėti visą savo kūną – nuo veido iki kojų pirštų galiukų. Pastebėjus odos ir jos darinių pakitimus ir laiku nesikreipus į specialistus gali pradėti vystytis sudėtingos odos ligos, lemiančios negrįžtamus pakitimus ir komplikacijas.
Apsauginį kremą patartina naudoti reguliariai
Neigiamą saulės poveikį gali sumažinti apsauginiai kremai ir losjonai. Šias priemones svarbu rinktis pagal odos tipą, geriausia naudoti apsaugos priemones su filtrais, didesniais nei 30 SPF, ir nepamiršti jų kiekvieną kartą saulėtą dieną einant į lauką. Be to, jautresnės odos žmonėms vengiant didelių nudegimų patartina drabužiais dengti kuo daugiau kūno.
Odą prie saulės reikia pripratinti palaipsniui, nerekomenduojama vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams ilgą laiką praleisti jais mėgaujantis. Svarbu žinoti, jog didžiausias saulės aktyvumas pasireiškia tarp dvyliktos ir šeštos valandos dienos, todėl tokiu metu būti saulėje nepatartina.
Per ilgai būnant saulėje oda gali nudegti. Odos paraudimas ir skausmas – tai pagrindiniai nudegimo saulėje požymiai. Retais atvejais, esant stipriam nudegimui, gali atsirasti ir pūslės. Nudegus nestipriai, pažeistą vietą būtina atšaldyti kompresu arba tekančiu vėsiu vandeniu – tai sumažins skausmą ir apsaugos nuo tinimo. Taip pat galima išsimaudyti vėsioje vonioje, įbėrus 200 g. valgomosios sodos. Jei po ilgo buvimo saulėje pradeda skaudėti galvą, pakylą temperatūra ar jaučiamas silpnumas, reikėtų išgerti paracetamolio ir antihistaminių preparatų, vengti saulės ir gerti daug skysčių.
Perkaitimo ir šilumos smūgio rizika
Kai oro ir kūno temperatūra suvienodėja, kūnas negali išspinduliuoti ir išgarinti savo šilumos į aplinką. Jei aplinka labai drėgna, procesas dar pasunkėja. Tokiais atvejais, ypač jeigu sunkiai fiziškai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hipertermija.
Šilumos smūgis - rimčiausia perkaitimo komplikacija, kuomet saulė gali „nužudyti“ žmogų. Tai būklė, kai žmogaus kūnas jau nebepajėgia išgarinti šilumos į aplinką, nors ir prakaituoja. Jis gresia tiems žmonėms, kurie ilgai dirba karštyje, dėvi apsauginius drabužius, nepraleidžiančius drėgmės (ypač apsauginius kostiumus) bei dirba sunkų fizinį darbą.
Šilumos smūgio požymiai:
- galvos skausmas, svaigimas,
- silpnumas, svaigulys,
- nemalonūs pojūčiai,
- pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas),
- paraudusi, sausa ir karšta oda,
- prakaitavimo nebuvimas,
- dažnas ir stiprus pulsas,
- didesnė kaip 40 °C kūno temperatūra,
- greitas sąmonės netekimas.
Kadangi šilumos smūgis yra grėsminga gyvybei būklė, todėl pagalbą reikia teikti nedelsiant. Skubiai vėsinkite nukentėjusį žmogų. Perneškite jį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra, patogiai paguldykite. Kuo skubiau kvieskite pagalbą. Atlaisvinkite arba nuvilkite drabužius. Jeigu turite, suvyniokite nukentėjėlį į šaltą, drėgną antklodę, purkškite ir liekite vandenį ant jo, aktyviai vėdinkite. Nuolat kalbinkite ištiktą šilumos smūgio žmogų. Masažuokite jam galūnes ir odą, taip gerėja kraujotaka ir greitėja vėsimas. Pakelkite kojas aukščiau jo širdies lygio. Jeigu nukentėjęs asmuo yra sąmoningas, duokite lėtai išgerti bent stiklinę vandens.
Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo:
- ilgesnį laiką būdami karštoje aplinkoje ar saulėje, vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys;
- valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;
- venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;
- dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;
- karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės;
- ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių.
Fotoalerginio ir fototoksinio poveikio rizika
Nepageidaujamas saulės spindulių reakcijas gali sukelti kontaktas su tam tikrais augalais ar maisto produktais (pvz., figos lapais ar stiebais, salierais, krapais, rūtomis, Sosnovskio barščiais ir kt.). Tai vadinama fitofotodermatitu. Paprastai kyla eriteminė alerginė reakcija, kuri kartais gali būti labai stipri ir susiformuoti didžiules skysčio pripildytas pūsles.
Asmenims, kurie būdami saulėje vartoja kokius nors vaistus (vietiškai ar sistemiškai), gali išsivystyti didesnio jautrumo reakcijos – jos vadinamos cheminiu fotojautrumu.
Dėl tokio nepageidaujamo poveikio žmonės, vartojantys vaistus ar tepalus, galinčius sukelti fototoksines reakcijas (kai kurie antibiotikai, priešvėžiniai preparatai, diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt.), turėtų kaip galima vengti bet kokio saulės spindulių poveikio, įskaitant ir dirbtinius UV-A spindulių šaltinius. Kontakto su saule pasekmės gali būti ne tik nemalonios kosmetinės (įvairūs bėrimai), bet ir pavojingos gyvybei.
Nepamirškite saulės akinių
Ilgai būnant saulėje be jokių apsaugos priemonių – akinių nuo saulės, plačiabrylių skrybėlių, kepurių su snapeliais ir panašiai, akys ilgainiui gali pradėti ašaroti, tapti labai jautrios šviesai, nemaloniai perštėti. Kartais regėjimo lauke gali netikėtai atsirasti tamsių dėmių, kurios dar labiau pablogina regėjimą. Jei žmogus turi regėjimo sutrikimų, jei jo akys yra pažeistos kitų ligų, pavyzdžiui, kataraktos, glaukomos ir panašiai, saulės spinduliai tampa dar pavojingesni.
Gydytoja oftalmologė Aldona Kasperavičienė įspėjo, kad jei ultravioletinis (UV) spinduliavimas yra itin intensyvus, o žmogus nesiima jokių apsaugos priemonių, gali nudegti jo akių ragena. „Pirmieji nudegimo požymiai gali pasireikšti po pusės paros, valandos ar net anksčiau. Šis ragenos uždegimas vadinamas keratitu. Jį gali sukelti neapsaugotą akį veikiantys UV spinduliai. Kilus ragenos uždegimui, dirginamos ten esančios nervų galūnėlės, todėl akis ima refleksiškai ašaroti, bijo šviesos, prasideda akių vokų spazmai“, – pasakojo gydytoja oftalmologė.
Prasidėjus ragenos uždegimui, ji tampa drumsta, gelsva ar pilkšva. Jei žmogus numoja ranka ir nesikreipia į medikus, ragena gali suplonėti ar netgi plyšti. „Jeigu akys bijo šviesos, jas skauda, sutriko regėjimas, o jausmas toks, kad akyje yra svetimkūnis, būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą“, – pabrėžė A.Kasperavičienė.
Sergant keratitu, akys parausta, gali prasidėti rainelės uždegimas ar netgi susidaryti sąaugų tarp ragenos ir rainelės. Lengvesniais atvejais, jei uždegimas nesunkus, ligą galima išgydyti per kelias dienas. Jei prisideda infekcija, gydymas gali trukti net iki kelių savaičių.
Gydytoja oftalmologė A.Kasperavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi nemalonūs pojūčiai akyse rodo uždegimą. „Kai kurių žmonių akys jautresnės šviesai nei kitų. Jei iš kambario išėjus į saulės apšviestą kiemą akys ima ašaroti, parausta ir patinsta vokai, nereikia manyti, kad tai – uždegimas. Šviesos bijo net du trečdaliai nešiojančiųjų akinius. Iš tų, kurių akys sveikos, pusė taip pat skundžiasi jautrumu šviesai“, – aiškino pašnekovė.
Saulėtomis dienomis ji patarė vengti labiausiai apšviestų vietų, sėdėti šešėlyje, nevaikščioti šviesiausiu paros metu. „Tačiau šiuolaikiniam žmogui toks režimas netiks. Tad verta pamąstyti apie akinius, saugančius nuo saulės“, – patarė gydytoja oftalmologė. Ji pabrėžė, kad akys vargsta ne tik nuo saulės, bet ir, tarkime, darbo kompiuteriu. „Akinių pardavėjai jums pasiūlys gaminių su įvairiais lęšiais: fotochrominiais, poliarizuotais, su antirefleksine danga, stikliniais ir plastikiniais. Kad nesuklystumėte rinkdamiesi, būtina žinoti, kokie akiniai jums tinka“, – teigė A.Kasperavičienė.
Kalbant apie akinius nuo saulės, būtina atminti, kad pastarieji akis apsaugo ne tik nuo kenksmingų saulės spindulių, bet ir nuo įvairių dulkių, žiedadulkių ir kitokių nešvarumų.
