Saulės spinduliai – odos vėžio grėsmė
Tiesioginiai saulės spinduliai gali būti ankstyvo odos senėjimo priežastimi. Per didelis ultravioletinių spindulių kiekis lemia odos elastingumo praradimą, ji tampa plona ir raukšlėta. Be to, saulė gali iššaukti ikivėžinius susirgimus, piktybinius bei pigmentinius navikus. Pavojingiausias šių navikų – melanoma.
Melanoma – tai piktybinis odos ir gleivinių navikas, kuris atsiranda melanocituose – ląstelėse, kurios gamina pigmentą melaniną, nuspalvinantį mūsų odą, plaukus ir akis. Dauguma melanomų yra juodos ar rudos spalvos, tačiau pasitaiko rožinių, raudonų, mėlynų ar baltų melanomų. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 95 – 97 proc. pacientų.
Rizika susirgti melanoma išauga esant odos vėžio atvejams giminėje (8 – 12 proc.), taip pat esant dideliam apgamų skaičiui, sirgus melanoma praeityje. Didžiausia rizika susirgti melanoma gresia baltaodžiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams ir mėlynakiams.
Dažnas buvimas saulėje, odos nudegimai bei nuolatinis soliariumų lankymas taip pat didina riziką susirgti melanoma. Patartina pakitus kurio nors apgamo išvaizdai, dydžiui arba spalvai, nedelsiant kreiptis konsultacijos į gydytoją dermatologą. Piktybiniai apgamai turi tendenciją keistis, dažnai melanomos yra asimetriškos formos, jų kraštai yra netaisyklingi ir karpyti, diametras paprastai yra didesnis nei 5 mm.
Dėl atsiradusių darinių – konsultacija su dermatologu
Jei po saulės vonių ant odos esantys pigmentiniai dariniai pakinta – patamsėja, padidėja, pasikeičia jų forma, spalva, tampa šiurkštūs ar paviršius ima pleiskanoti, būtina kreiptis į specialistus. Kiekvieną kartą po buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose rekomenduojama kruopščiai ir atidžiai apžiūrėti visą savo kūną – nuo veido iki kojų pirštų galiukų. Pastebėjus odos ir jos darinių pakitimus ir laiku nesikreipus į specialistus gali pradėti vystytis sudėtingos odos ligos, lemiančios negrįžtamus pakitimus ir komplikacijas.
Apsauginį kremą patartina naudoti reguliariai
Neigiamą saulės poveikį gali sumažinti apsauginiai kremai ir losjonai. Šias priemones svarbu rinktis pagal odos tipą, geriausia naudoti apsaugos priemones su filtrais, didesniais nei 30 SPF, ir nepamiršti jų kiekvieną kartą saulėtą dieną einant į lauką. Be to, jautresnės odos žmonėms vengiant didelių nudegimų patartina drabužiais dengti kuo daugiau kūno.
Odą prie saulės reikia pripratinti palaipsniui, nerekomenduojama vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams ilgą laiką praleisti jais mėgaujantis. Svarbu žinoti, jog didžiausias saulės aktyvumas pasireiškia tarp dvyliktos ir šeštos valandos dienos, todėl tokiu metu būti saulėje nepatartina.
Per ilgai būnant saulėje oda gali nudegti. Odos paraudimas ir skausmas – tai pagrindiniai nudegimo saulėje požymiai. Retais atvejais, esant stipriam nudegimui, gali atsirasti ir pūslės. Nudegus nestipriai, pažeistą vietą būtina atšaldyti kompresu arba tekančiu vėsiu vandeniu – tai sumažins skausmą ir apsaugos nuo tinimo. Taip pat galima išsimaudyti vėsioje vonioje, įbėrus 200 g. valgomosios sodos. Jei po ilgo buvimo saulėje pradeda skaudėti galvą, pakylą temperatūra ar jaučiamas silpnumas, reikėtų išgerti paracetamolio ir antihistaminių preparatų, vengti saulės ir gerti daug skysčių.