Sąrėmiai: ar aliarmas tikras?

arų iki gimdymo, taigi vien šį kamštį išvydus į ligoninę skubėti dar ne laikas).

Apie gimdymą provokuojančius veiksnius parašyta daugybė mokslinių darbų, tačiau kol kas dar tiksliai neišsiaiškinta, koks būtent mechanizmas lemia gimdymo pradžią. Mokslininkai sutaria tik ties tuo, kad motinos ir kūdikio organizmas glaudžiai bendradarbiauja, perduodami vienas kitam būtinus impulsus ir abu kartu ruošiasi šiam didžiajam įvykiui.

Artėjant gimdymui moters placenta ir vaisiaus hipofizė pradeda išskirti specifines medžiagas (daugiausia – prostaglandinus ir hormoną oksitociną), išprovokuojančias gimdos raumenų susitraukimus, vadinamus sąrėmiais.

Nėštumo metu gimdos kaklelis yra užsivėręs. Prasidėjus gimdymo sąrėmiams jis pradeda atsidarinėti – iki 10-12 cm. Taip gimdymo takai pasiruošia išleisti vaisių.

Gimdos viduje sąrėmių metu padidėja spaudimas, mat gimdos apimtis tuo metu sumažėja. Šis procesas praplėšia vaisiaus vandenų pūslę ir dalis vandenų gimdymo metu išsilieja. Jei šis plyšimas sutampa su visišku gimdos kaklelio atsidarymu – jis vadinamas savalaikiu, jei įvyksta anksčiau –ankstyvuoju.

Pirmasis, parengiamasis gimdymo etapas vidutiniškai trunka apie 12 val., jei moteris gimdo pirmą kartą, ir apie 2-4 val. gimdančiosioms nebe pirmą kartą. Antrojo gimdymo periodo pradžioje (prasidedant vaisiaus išvarymo etapui) prie sąrėmių prisideda dar ir stangos - nevalingas pilvo preso raumenų ir diafragmos susitraukimas.

Sąrėmių ir stangų metu veikia skirtingos raumenų grupės ir šie du procesai turi esminį skirtumą: sąrėmiai – nevalingas ir nekontroliuojamas reiškinys, o stangas gali kontroliuoti pati moteris, jas sulaikydama, sustiprindama arba susilpnindama.

Kokie pojūčiai lydi sąrėmius?

Sąrėmių metu pojūčiai individualūs. Kartais pirmieji maudimai prasideda ties juosmeniu, tada ima plisti į pilvą, apjuosia visą dubenį. Kartais nėščioji juos pajunta pačioje gimdoje, pilvo viduje, arba nugaroje, strėnose. Sąrėmių skausmas dažnai primena stiprius mėnesinių skausmus – jei moteris prieš pastodama yra tokius jautusi, tikrai juos atpažins.

Tačiau paniškai bijoti sąrėmių tikrai neverta. Daugelis moterų pasakoja, kad apskritai ne iš karto suvokė, jog nestiprūs pamaudimai – tai jau beprasidedantis gimdymas, arba kad juntami sąrėmiai buvo gana nesunkiai iškenčiami.

Kodėl taip yra?

Visų pirma, sąrėmių metu organizmas pats ima išskirti nuskausminamąsias medžiagas. Be to, per sąrėmius gana efektyviai padeda ir nėštumo metu išmokti atsipalaidavimo pratimai ir taisyklingas kvėpavimas. Daugeliui moterų gelbsti ir žinojimas, kad bet kada bus galima atlikti nuskausminimą medikamentais.

Pagrindinis skiriamasis tikrųjų sąrėmių bruožas – jie pasikartoja periodiškai. Iš pradžių intervalai tarp sąrėmių gali trukti net apie pusvalandį ir daugiau, o paties gimdos susitraukimo trukmė – apie 5-10 sekundžių. Vėliau sąrėmiai palengva dažnėja, jų trukmė tampa ilgesnė. Patys intensyviausi ir ilgiausi sąrėmiai būna jau prasidėjus stangoms. Tiesa, daugeliui moterų jie tuo metu tampa... nebeskausmingi, mat visas dėmesys sutelkiamas į stanginimosi procesą. Taigi šis gimdymo etapas jau yra ir trumpesnis, ir lengvesnis.

Kokie sąrėmiai signalizuoja, kad atėjo metas vykti į gimdymo namus? Jei gimdote pirmą kartą (ir gimdymo namai netoli, tame pačiame mieste), galima laukti, kol intervalas tarp sąrėmių bus 5-7 min. Taip pat metas ruoštis į ligoninę jei sąrėmiai nėra labai reguliarūs, tačiau skausmas stiprėja ir vis ilgėja. Jei gimdote nebe pirmą kartą - į gimdymo namus geriausia vykti vos supratus, kad sąrėmiai jau tapo reguliarūs. Antrojo ir visų paskesnių gimdymų eiga dažnai būna daug spartesnė, taigi ir sąrėmiai gali tapti tankesni per labai trumpą laiką.

Prasidėjus sąrėmiams gali pasirodyti gleivių išskyrų su krauju – tai ir bus tas minėtasis gimdos kaklelį dengęs gleivių kamštis. Nedidelis kraujo kiekis į jį patenka atsidarinėjant gimdos kakleliui, tai normalu ir nereiškia nieko blogo. Tačiau jei pastebėjote gausesnes kraujingas išskyras – būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

Tikrieji ar parengiamieji?

Po 20 nėštumo savaitės kai kurioms (ne visoms) moterims atsiranda vadinamieji Brekstono-Hikso susitraukimai – į sąrėmius panašūs reti ir nereguliarūs gimdos susitraukimai. Taip gimda pradeda ruoštis artėjančiam gimdymui.

Likus 2-3 savaitėms iki gimdymo nėščioji gali jausti parengiamuosius sąrėmius.

Nei Brekstono-Hikso, nei parengiamieji sąrėmiai neskatina gimdos kaklelio atsidarinėti. Šių susitraukimų metu gimdos sienelės sustandėja, pilvas tampa kietas, tarsi akmeninis. Tas pats vyksta ir tikrųjų sąrėmių metu. Kaip tik todėl net ir ne pirmą kartą gimdančios moterys dažnai supainioja parengiamuosius sąrėmius su gimdymo pradžia.

Kaip gi atskirti tikruosius sąrėmius?

Brekstono-Hikso sąrėmiai, kitaip, nei tikrieji, yra reti ir nereguliarūs. Intervalas tarp jų gali būti apie 4-5 val.

Parengiamieji sąrėmiai dažniausiai būna neskausmingi – pajuntamas tik pilvo įsitempimas. Tokius sąrėmius lengvai sustabdo kūno padėties pakeitimas, pasivaikščiojimas, šilta vonia.

Parengiamųjų sąrėmių paskirtis kol kas nėra iki galo išaiškinta. Jų atsiradimas siejamas su padidėjusiu gimdos jautrumu, spėjama, kad būtent šie parengiamieji sąrėmiai minkština gimdos sieneles ir padeda sutrumpėti (bet dar ne atsidaryti) gimdos kakleliui.

Ką daryti sąrėmių metu?

Pastebėta, kad kuo labiau nėščioji bijo sąrėmių, kuo mažiau žino, kas vyksta su jos organizmu prasidėjus gimdymui, tuo sunkiau jai būna visa tai ištverti. Taigi nėštumo metu vertėtų pasirūpinti ne tik sveiku gyvenimo būdu, nepriekaištinga mityba ir teigiamomis emocijomis, bet ir tinkamu psichologiniu pasirengimu gimdymui.

Kaip jau minėta, kontroliuoti sąrėmių stiprumo ir dažnumo neįmanoma, tačiau galima padėti sau ir būsimajam vaikučiui juos ištverti.

•    Sąrėmiams vos prasidėjus rekomenduojama ne gulėti, o judėti, pasivaikščioti. Tai paspartina kaklelio atsidarymo procesą, taigi patrumpina gimdymo eigą.

•    Susikaupkite ir pasistenkite atrasti sau patogiausią kūno padėtį. Nenustebkite – patogiausia padėtimi gali pasirodyti stovėjimas keturiomis, sėdėjimas ant gimnastikos kamuolio, tupėjimas ar... apims noras pašokti. Tai – natūrali kūno reakcija siekiant sumažinti skausmą. Sukamieji klubų judesiai ir siūbavimas padeda pašalinti įtampą ir sušvelnina skausmą.

•    Jei pavyks – pamėginkite tarp sąrėmių nusnausti ar bent jau pasnūduriuoti. Tai taip pat padeda atsipalaiduoti, pasijusti patogiai.

•    Jei turite, kas iškilus būtinybei jums padės susitvarkyti, galite nusiprausti po dušu ar pagulėti šiltoje vonioje. Vanduo padeda atsipalaiduoti kūno raumenims, veikia nuskausminančiai.

•    Skausmą gerai malšina apatinės pilvo dalies glostymas pirštų pagalvėlėmis. Sąrėmio pradžioje įkvėpkite, rankomis braukite nuo pilvo apačios vidurio įstrižai į šonus, link klubų kaulų, o iškvėpdama braukite priešinga kryptimi, nuo šonų link vidurio.

•    Sustiprėjus sąrėmiams skausmą numalšinti padeda toks taškinis masažas: pirštais spauskite duobutę, esančią pilvo šonuose, iškart po labiausiai išsišovusiomis klubų kaulų vietomis. Uždėkite delnus ant šių kaulų, o pirštai atsidurs kaip tik ties duobute. Užeinant sąrėmiui spauskite pirštais šias duobutes, o praeinant atleiskite.

•    Jei gimdyme dalyvauja ir partneris ar kitas jums padedantis žmogus, paprašykite, kad sąrėmio metu sukamaisiais judesiais pamasažuotų jūsų kryžkaulio sritį. Tai ne tik padeda palengvinti sąrėmių skausmus, bet taip pat šiek tiek paspartina gimdymo eigą.

•    Sąrėmių metu kuo atidžiau įsiklausykite į savo poreikius – dažniausiai organizmas pats pasako, kokio palengvinimo nori. Ir, žinoma, galvokite apie kūdikį, kuris jau čia pat, pakeliui – netrukus laukiantis džiugus susitikimas išties vertas to, kad truputėlį pakentėtumėte.