Moteris atvirauja, kad nuo pat paauglystės svajojo tapti elektrike, sako, tai kažkuo labai traukė, bet tąkart pabijojo, ką pasakys žmonės, o šiandien skaičiuoja jau devintus darbo santechnike metus.
Nusprendė tapti santechnike
Jau 18 metų Anglijoje gyvenanti A. Watts sako, kad prieš tai yra gyvenusi ir Vokietijoje, ir Olandijoje, kai galiausiai netikėtai sulaukė pasiūlymo išvykti padėti šeimos draugų šeimai.
„Planas buvo išvykti trims mėnesiams, o aš likau iki šios dienos“, – juokiasi ji.
Moteris atvirauja, kad visuomet norėjo daugiau ir Lietuvos jai neužteko, norėjosi kelti sparnus į platųjį pasaulį, tad tik pasitaikius progai išvyko. Prisimindama gyvenimo pradžią svetur, Asta neslepia, kad nebuvo viskas rožėmis klota:
„Dirbau visokius nekvalifikuotus darbus, visko teko matyti. Vieni metai buvo sėkmingi: geri darbai, geri pinigai, o buvo laikas, kai nebuvo ir ką valgyti. Aišku, dauguma emigrantų tai praėję, nesu niekuo išskirtinė.“
Eilę metų dirbusi įvairiausius nekvalifikuotus darbus, ji galiausiai nusprendė, kad metas tam padėti tašką ir įgyti specialybę, iš kurios užsidirbtų duonai. Tik paieškos užtruko nemažai laiko.
„Susidariau ilgą sąrašą, ką norėjau daryti, jame buvo visokių profesijų – ir masažai, ir elektrika, ir chirurgija. Po to sudėjau pliusus ir minusus, liko kelios profesijos, tuomet susiradau pažįstamus, kurie dirba tą darbą, paprašiau, kad leistų savo rankomis patirti, ką jie daro, ar man patiks, ar ne“, – šypteli pašnekovė.
Sutrumpėjusiame sąraše nugulė elektrika, santechnika, chirurgija ir staliaus profesija. Susidėliojusi visus taškus ant „i“, Asta nusprendė – taps santechnike.
Nors visada svajojo tapti elektrike, tokią mintį nubaidė šalin, nes ir jos vyras elektrikas, o kad taptų chirurge, laukė daugybė metų mokslų, o jau tada jai buvo daugiau nei 30-imt.
„Man visada patiko daryti darbus savo rankomis – taisyti, ardyti. Mano tėvelis viską mokėjo, o jeigu nemokėjo, bandydavo ir gaudavosi. Aš lygiai tokia pati.
Įstojau į koledžą, buvau vienintelė moteris klasėje, o dabar 8 metu jau dirbu kompanijoje, kurioje taip pat esu vienintelė moteris“, – pasakoja A. Watts.
Sulaukdavo ir pašaipų
Šiandien, žvelgdama atgal į laiką, kai mokėsi profesijos subtilybių, moteris sako, kad nebenorėtų kartoti to paties:
„Aš dirbau naktimis pilnu etatu, dienomis ėjau mokytis. Tuo metu mokiausi dvi profesijas – hipnoterapiją ir santechniką. Gaudavosi taip, kad dvi valandas ryte galėdavau pamiegoti ir dvi valandas vakare.
Tai tęsėsi du metus. Buvo sunku, nes norint pakeisti savo gyvenimą, man teko paaukoti savo poilsį.“
O ir reakcijų, kai pasakydavo, kad taps santechnike, sulaukdavo įvairių – dažnas traukdavo per dantį ir netikėjo, kad Asta išties pasuks šiuo keliu.
„Visi juokėsi, kad va, moteris ir einu į tokią profesiją, net ir dabar sako, kad niekad netikėjo, kad aš tikrai tuo užsiimsiu, galvojo, kad pasimokysiu ir tuo pasibaigs, bet įrodžiau, kad jie klydo.
Žmonės juokėsi, bandydavo pamokyti, ypač vyrai, kad ne taip darai, nemoki. Aišku, aš gal ir nemokėjau, bet daug valandų žiūrėdavau vaizdo įrašus, kad išmokčiau“, – aplinkinių reakcijas prisimena A. Watts.
Veiklos pradžioje pasitaikė ir nemažai kurioziškų situacijų – nuvykus pas klientę pakeisti radiatorių, prieš nosį net kelis kartus buvo užtrenktos durys, kol galiausiai pavyko paaiškinti, kad Asta – santechnikė, atvykusi čia atlikti reikalingus darbus.
„Būna, kadangi dirbu oro uostuose, ten susitinku ir daug dirbančių lietuvių. Vieną kartą atvažiavau pataisyti ir matau, kad lietuvė kalba. Visada malonu sutikti tautiečius, pakalbinau ją, ji žiūri į mane ir sako: „Negaliu patikėti, kad tu esi santechnikė“.
Man įstrigo jos vieni žodžiai: „Jeigu pas mane Lietuvoje atvažiuotum pataisyti, aš tau neleisčiau to daryti, nes tu moteris“. Manęs tai neįskaudino, bet šokiravo“, – pasakoja santechnikės profesiją pasirinkusi moteris.
Mokysis statybininkės amato
Greitai Asta galės džiaugtis ne tik santechnikės, bet ir statybininkės profesija – nuo rugsėjo ji kibo į naujus mokslus. Ir viskas tam, kad galėtų savo rankomis gimtinėje pasistatyti namus.
„Lietuvoje nusipirkau sklypą, pagalvojau, tegul būna, gal kada prireiks. Bet po to, nežinau kodėl, užsimaniau pasistatyti namą. Galvoju, kodėl pati negaliu? Bus ant savos žemės, pati sau bandysiu ir darysiu. Niekad nebandžiau, bijau, bet man patinka iššūkiai“, – juokiasi A. Watts.
Be to, visi sugebėjimai itin praverčia ir tvarkantis savo namus, ne tik skubant į pagalbą klientams. Asta vardina, kad moka ir elektrikos, ir statybininkės paslapčių, tad joks darbas jai nebaisus, o ir samdyti meistrai, pastebi ji, neretai paveda.
„Mūsų namuose reikėjo daug ką daryti, radau statybininkus, jie ne taip padarė, viską reikėjo pačiai pertvarkyti, o pinigų, iš ko daugiau mokėti, nėra, o prašyti jų, kad grįžtų ir pataisytų – ne išeitis, čia ne taip, kaip Lietuvoje. Jie nelabai varginasi dėl savo vardo, kokybės, jiems nesvarbu, jei blogai padaro“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
Paklausta, o kas gi laukia ateityje, Asta sako, kad gyvenime vyksta daug pokyčių ir bando kiek stabdyti lėkimą per gyvenimą. Nors ant jos pečių krenta nemažai darbų, nes vyras sunkiai serga, A. Watts nepasiduoda ir stengiasi susikurti tokią ateitį, apie kurią svajoja.
Moteris nedrąsiai įvardija dar vieną norą – turi nufilmavusi nemažai medžiagos, tad norėtų išmokti ją montuoti, parodyti, kaip vyksta įvairūs remonto darbai ir taip paskatinti kitus pačius išbandyti savo rankomis išbandyti sutaisyti sugedusį daiktą ar nudažyti apsilupusią sieną, nes nieko nėra neįmanomo.
