Kaip pati pasakoja, po gimdymo ji jautė didelį džiaugsmą, tačiau netrukus jos gyvenimą aptemdė sunki psichologinė būsena.
Iš pradžių Sandra pati bandė suprasti, kas su ja vyksta, tačiau netrukus kreipėsi į specialistus, kurie diagnozavo pogimdyvinės depresijos paūmėjimą – psichozę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Patirtis palietė Sandrą ir jos šeimą
„Tai buvo lyg baisaus filmo scenarijus. Man vaidenosi, kad mano kūdikį nori pagrobti, o mane – nužudyti. Visi žmonės atrodė įtartini, jaučiau, kad esu kitame pasaulyje ir kad niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau prieš tai“, – jautriai prabyla sūnų auginanti kaunietė.
Ši sunki patirtis palietė ne tik ją pačią, bet ir artimuosius: „Sunkiausia buvo mano šeimai pripažinti, kad man yra taip blogai. Kai sūnui buvo dvi savaitės, blogėjant mano psichologinei būsenai, artimieji nusprendė mane perduoti į medikų rankas, aš buvau paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Tada atrodė, kad niekada iš ten neištrūksiu.
Man buvo leidžiami vaistai, kurie mane slopino, gulėjau prikaustyta prie lovos, žiūrėdama į vieną tašką tarsi daržovė. Galvojau, jog esu mirusi. Aš neįstengiau net išsimaudyti pati, man padėdavo mama.“
Šiandien Sandra drąsiai ir atvirai kalba apie praėjusį gyvenimo etapą, nes tiki, kad jos istorija gali padėti kitoms šeimoms, susiduriančioms su panašiomis patirtimis: „Labai svarbu iš šalies pastebėti, kad kažkas yra negerai ir suteikti pagalbą laiku.
Juk kiekviena mama nori savo vaikeliui geriausio, tačiau jeigu mama yra pavargusi ir serganti, ji nesugebės pasirūpinti ne tik savimi, bet ir vaiku, todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus.“
Save atrado kurdama grožį
Nuo šios istorijos praėjo jau septyneri metai. Sandra – atsakinga, rūpestinga mama, žmona ir grožio meistrė, kasdien dirbanti su skirtingomis moterimis, kurianti joms išskirtinius makiažus.
Supratusi, kad turi kovoti dėl savo sūnaus ir šeimos, ji grįžo į normalų gyvenimą: „Aš žinojau, kad turiu susiimti. Artimųjų ir medikų pastangų dėka man pavyko. Išgyvenau ilgą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, tačiau šiandien viskas – praeityje.
Grožio srityje dirbu 16 metų. Kad būsiu kirpėja, žinojau dar vaikystėje. Žinoma, liga buvo pristabdžiusi mano karjeros galimybes, tačiau dabar savo darbu bei veikla mėgaujuosi.
Tai man – ne tik darbas, bet ir būdas atsipalaiduoti, bendrauti ir kurti grožį. Labai gera turėti mylimą darbą ir jam atiduoti save. Uždarius namų duris ir atėjus į darbo vietą, visas problemas palieku už durų.
Dirbu privačiai, viena, todėl su kiekviena kliente jaučiu gana artimą ryšį. Mes dalinamės savo išgyvenimais, džiaugsmais. Man tai – lyg meditacija“, – sako Sandra, kuri grožio patarimais dalijasi ir savo socialiniame tinkle „Instagram“.
Renginiai – jauki erdvė moterims
Siekdama dalintis savo patirtimi bei suburti moteris, Sandra pradėjo organizuoti grožio renginius:
„Pirmasis „Grožio popietės moterims“ renginys viršijo lūkesčius – susirinko daugybė žavių moterų, kurios norėjo sužinoti makiažo paslaptis ir tiesiog pabūti kartu. Iki šiol esu dėkinga dalyviams bei rėmėjams, kurie buvo kartu.
Kadangi susidomėjimas pirmuoju renginiu buvo didžiulis, nusprendžiau gražią tradiciją tęsti ir jau gegužės 11-ąją, Kaune, VDU Botanikos sode, vyks dar vienas renginys. Jis bus skirtas brandaus amžiaus moterims.
Organizuodama renginius siekiu sukurti erdvę, kurioje moterys galėtų ne tik išmokti naujų dalykų apie grožį, bet ir jaustis vieningos, palaikomos, įkvėptos.
Noriu, kad mano renginiuose atsispindėtų moterų bendrystė, jaukumas ir tikrumas – juk tai gyvenime yra svarbiausia.“
Net ir sunkiausiomis akimirkomis, kaip sako pašnekovė, nereikia pasiduoti.
„Gyvenimas gali nustebinti, o iš praeities skaudžių patirčių gali gimti naujos galimybės. Aš jaučiu – šie metai yra mano metai, ir aš nenoriu sustoti“, – sako Sandra Lukaševičienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
