Ką reiškia sąmoningas nėštumas ir kaip tai prisideda prie šeimos santykių ir harmonijos kūrimo atsako meditacijos treneris Ugnius Leimontas, lektorė ir sąmoningumo mokytoja Renata Venslovienė ir rudenį duris atversiančios sąmoningo nėštumo studijos įkūrėjos Eglė Aukškalnienė bei Indrė Zaveckienė.
Sąmoningas nėštumas prasideda dar prieš pastojant
„Visos mūsų mintys ir emocijos „ištirpsta“ vandenyje, kuriame vystosi ir auga vaikelis, ir nuo to gali priklausyti jo sveikata, emocine būklė ir visos šeimos santykiai”, – teigia keturis vaikus auginanti R. Venslovienė.
Pasak moters, sąmoningas nėštumas apima ne tik 9 mėnesius, bet ir laikotarpį prieš pastojant. Vienas iš sąmoningo nėštumo principų yra sąmoningas apsisprendimas susilaukti vaikelio, tad labai svarbu, kad šeima atsakingai galvotų apie vaikelio pradėjimą, kad žinia apie nėštumą nekeltų streso, o prieš priimant šį sprendimą būtų aptarti svarbiausi klausimai, kurie vėliau gali neduoti ramybės.
„Norėtųsi, kad kiekvienas vaikas į šį pasaulį ateitų lauktas, išjaustas, su meile į jį pakviestas. Ne visiems tėveliams taip pavyksta, bet tai nereiškia, kad visas laukimo laikotarpis turi dėl to nukentėti. Visuomet stengiuosi perteikti moterims, kad nėštumas yra periodas, kai turite dvi širdis, todėl mūsų mintys turi būti dar šviesesnės, pozityvesnės, kad abiems širdims užtektų meilės”, – teigia R. Venslovienė.
Viena iš sąmoningo nėštumo studijos įkūrėjų Eglė Aukškalnienė sąmoningą nėštumą įvardina kaip balansą.
„Sąmoningas nėštumas ir gimdymas man buvo siekiamybė, norėjosi būti kuo arčiau to tobulo suvokimo apie naują gyvybę. Tačiau dabar suprantu, kad svarbu yra „nepamesti“ balanso: atkreipti dėmesį į besikeičiantį organizmą, bet tuo pačiu mylėti save, užmegzti ryšį su būsimu kūdikiu, bet nepamiršti santykių su vaikelio tėčiu, aprūpinti savo mažylį, bet rūpintis ir savimi. Dažniausiai bijome to, ko nesuprantame. Todėl sąmoningas nėštumas man yra toks, kai moteris skaito, domisi, žino, kodėl ir kaip vyksta tam tikri procesai. Tuomet laukimo džiaugsmo netemdo nepagrįstos baimės”, – savo patirtimi dalinasi E. Aukškalnienė.
Pasak lektorės R. Venslovienės, sklandus gimdymas nėra atsitiktinumas – tai sąmoningo darbo ir savęs pažinimo rezultatas. Ji prideda, kad sąmoningas nėštumas neturi jokių sąsajų su finansais.
„Galima nusipirkti norimą daktarą, kuris laikys už rankos gimdymo metu, bet tai neatneš ramybės. Ar gimdymas bus sklandus, ar ne, tai priklauso nuo kiekvienos mamos, kiek ji ruošis gimdymui dvasiškai, emociškai, ką suvoks nėštumo metu, ar sugebės pajausti nėštumo esmę”, – sako moteris.
Pasiruošimas nėštumui neapsiriboja kraitelio supirkimu
Šiuolaikiniame pasaulyje pasiruošimas gimdymui dažnai suvokiamas kaip vežimėlio, lovytės įsigijimas, stalčių užpildymas rūbeliais ir kitais materialiais dalykais. Žinoma, vaikas neapsieis be pagrindinių daiktų, tačiau brangių firmų ir modelių reikia tėveliams, o ne vaikams.
„Tokioje situacijoje būtina akimirkai sustoti ir pagalvoti, kokia tuštuma yra atsivėrusi, kurią bandoma užkamšyti brangiais daiktais. Galbūt tai nepasitikėjimas savimi, baimė, poros santykių atšalimas. Visi šie jausmai persiduos ir kūdikiui. Todėl dirbkime su savimi, valykimės nuo negatyvių minčių, mėgaukimės gyvenimu, kuris nėštumo metu gali suteikti visai kitokių spalvų nei mums įprasta”, – pataria R. Venslovienė.
„Natūralu, jog tėveliai nori savo būsimam kūdikiui, o ypač pirmagymiui, suteikti viską, kas geriausia. Gamintojų šūkiai šiuo noru moka puikiai manipuliuoti. Tas pats galioja ir nėščiųjų prekėms. Mamytės nori jaustis saugesnės, todėl laikosi nuomonės, jog geriau turėti daugiau nei vėliau po gimdymo kažko pritrūkti. Tačiau dauguma tokių daiktų, įsigytų vedant spontaniškumui ar baimei, taip ir lieka nepanaudoti”, – teigia būsimos studijos įkūrėjos.
Visos dienos sesijoje „Rami, laiminga, būsima”, kuri vyks birželio 11 d. ir bus skirta sąmoningam nėštumui, bus kalbama ne tik apie dvasinį pasiruošimą, nėštumo metu užplūstančius jausmus, kūno pokyčius, bet ir apie sąmoningą požiūrį į nėščiosios aprangą, išvaizdą, daiktų įsigijimą.
Dvejonės ir nerimas – natūralūs nėštumo palydovai
Būsimos mamos per daugiau nei 9 mėnesius patiria labai daug permainų. Natūralu, kad ne visoms pavyksta jas priimti pozityviai. „Moterų mintis dažniau nei įprastai aplanko nerimas dėl ateities, padidėjusios atsakomybės, savęs nepriėmimas dėl pokyčių kūne, kaltės jausmas dėl nestabilių emocijų. Tuo pat metu pasąmonės lygmenyje stiprėja motiniški jausmai: moteris pradeda jausti savo prigimtinius stiprybės šaltinius, didėja pasitikėjimas natūralumu bei gamtos galiomis. Deja, šiandien moterų tapatybė yra kiek sutrikusi, jos natūraliai skatinamos būti vyriškomis, todėl net ir nėštumo metu kai kurioms moterims sunku priimti bundančius švelnius jausmus”, – pasakoja U. Leimontas, meditacijos treneris ir tinklaraščio apie meditaciją autorius.
Pasak keletą metų intensyviai meditaciją praktikuojančio ir kitus meditacijos paslapčių mokančio Ugniaus, žmonės dažniausiai meditacijoje atranda ramybę, užuovėją nuo minčių triukšmo. Meditacija padeda išjungti dirgiklius, suteikia atokvėpio minutėlę. Tokios ramybės ieško ir nėščiosios. Pasak meditacijų specialisto, kai kurios moterys nėštumo metu jaučiamą baimę ar dvejones slepia net nuo savo antrų pusių.
„Visuomet siūlau į meditaciją ateiti ir tėveliams, kurie kartais net jaučiasi savotiškai atstumiami. Kūdikiai ir maži vaikai yra besąlygiški empatai – jie puikiausiai jaučia kitų žmonių emocijas. Meditacija kaip savęs pažinimo, savęs priėmimo bei emocijų subalansavimo kelias gali prisidėti prie emocinio ryšio tarp visų šeimos narių stiprinimo”, – sako U. Leimontas.
Pasak U. Leimonto, meditacija nėra sudėtinga. Nėštumo metu būsimos mamos natūraliai pradeda medituoti, kai skiria daugiau laiko savęs tyrinėjimui, stebėjimui. Taikant sąmoningą stebėjimą bei meditaciją šeimom pavyksta lengviau surasti ramybę ir sutikti kylančius nuogastąvimus dėl ateities.
„Baimė gimdyti, auginti vaikelį yra normalus jausmas. Nežinome, kaip įvertinti skausmą, kaip suprsti, kokie pojūčiai yra natūralūs. Sąmoningas nėštumas skatina mus bendrauti tarpusavyje, kalbėtis ne tik su draugėmis, bet ir mama, močiute, vyru. Tai ne tik judėjimas, meditacija ar savęs pažinimas. Tai – pagrindas harmoningiems santykiams su savimi, savo šeimos nariais ir būsimu kūdikiu. O harmonijoje ir ramybėje į šį pasaulį atėjęs vaikelis, bus ne tik laimingesnis, bet ir turės mažiau baimių ir nepasitikėjimo ateityje”, – pokalbį užbaigia I. Zaveckienė.
