Tokia informacija su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dalijasi jai priklausančios įmonės, kurios užsiima ne tik pervežimais vietinėje ir tarptautinėje rinkoje, bet ir teikia įvairias paslaugas Lietuvoje bei patys gabena savo produkciją klientams.
Nori skiepytis „Jannsen“ vakcina
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, asociacijai narės, įvertinusios tai, kad ne visi vairuotojai sutinka savanoriškai testuotis ir skiepytis nuo koronaviruso, verčiasi per galvą ieškodamos būdų, kaip įtikinti darbuotojus nemokamai pasiskiepyti valstybės nupirktomis vakcinomis ir užtikrinti nepertraukiamą veiklą.
„Kai kurios įmonės jau yra pasiekusios aukštus darbuotojų imunizacijos rodiklius, o kitos deda maksimalias pastangas įtikinėdamos skiepytis nenorinčius to daryti. Nors tai nėra masinė problema, bet ji egzistuoja. Sudėtingiausia su užsienio ir trečiųjų šalių piliečiais, kurie dėl darbo specifikos Lietuvoje praleidžia mažai laiko, grįžę turi izoliuotis, o po to vėl skuba išvykti. Žinoma, yra ir tokių, kurie bijo ar nenori skiepytis, nori tik „Jannsen“ arba Lietuvoje neregistruotos vakcinos“, – sako Z. Buivydas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja jau pirmadienį gauti papildomai šios vakcinos, o tai neabejotinai suaktyvintų skiepijamasi.
„Esame dėkingi ministerijai už tai, kad įsiklauso į vežėjų pasiūlymus, kaip siekti geresnių vakcinacijos rodiklių transporto ir logistikos sektoriuje. Tai yra puikus viešojo sektoriaus ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako Z. Buivydas.
SAM kanclerės Jurgitos Grebenkovienės teigimu, labai svarbu bendromis pastangomis didinti transporto ir logistikos įmonių darbuotojų vakcinacijos lygį.
„Džiaugiamės vykstančiu dialogu su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija ir įmonių vadovais. Įvertinę darbo ypatumus, radome tinkamiausią ir patrauklią vakcinacijos skatinimo priemonę – mobiliuosius vakcinavimo punktus pasienio kontrolės punktuose. Tikimės, kad ši priemonė bus veiksminga ir leis pasiekti vakcinacijos lygio pokytį šiame sektoriuje“, – sako J. Grebenkovienė.
Sudėtingiausia – su vairuotojais svetur
Visgi, asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, didžiausias iššūkis yra tai, kad jiems labai trūksta informacijos užsienio kalbomis apie vakcinacijos eigą, skiepų naudą, atsakymų į tam tikrus klausimus.
„Tad darbdaviai patys tampa vertėjais ir užsakinėja vertimus, kad galėtų paprasčiau paaiškinti užsieniečiams apie skiepus. Būna ir taip, kai prieš vykstant skiepytis darbuotojai labai bijo. Tai normali reakcija, kai trūksta informacijos užsienio kalbomis. Didžioji dauguma transporto ir logistikos sektoriaus darbuotojų, tarp ir jų – ir vairuotojai, nori skiepytis vienos dozės „Jannsen“ vakcina“, – sako V. Bučinskas.
Iš asociacijos narių gaunama informacija rodo, kad mažiausiai keblumų kyla tiems darbdaviams, kurių įmonėse didžiąją dalį ar absoliučią daugumą sudaro lietuviai darbuotojai. Daugiausiai pasiskiepijusių darbuotojų dirba keleiviniame transporte ir įmonėse, kurios gamina įvairiausią produkciją bei pačios išvežioja užsakovams. Tarp jų – žemės ūkio, pieno perdirbimo, langų gamybos ir statybos, tekstilės, transporto prekes parduodančios ir kitos įmonės. Jos, lyginant su kitomis sektoriaus įmonėmis, yra pasiekusios gana aukštus darbuotojų imunizacijos rodiklius.
Darbdaviai veža skiepytis
Keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas tvirtina, kad pas juos labai svarbų vaidmenį įtikinant žmones vakcinuotis atlieka profesinė sąjunga, kuri ne tik dalijasi aktualiausia informacija, bet ir padeda organizuoti skiepijimo procesą.
„Mes esame keleivių vežėjai ir norime dirbti saugiai, todėl nekyla sunkumų įtikinant skiepų nauda, o sklandžią vakcinacijos eigą užtikrinti padeda vietinė profesinė sąjunga. Vežame ir patys darbuotojus skiepytis. Be to, buvau vienas pirmųjų, kuris pasiskiepijo – taip norėjau parodyti pavyzdį kitiems“, – sako V. Seirackas.
Jo teigimu, šiuo metu įmonėje „Busturas“ beveik 60 proc. darbuotojų yra imunizuoti. Jei po skiepų pasitaiko šalutinių poveikių, darbuotojai pabūna namie, ima nedarbingumo pažymėjimus.
Skiepijasi dėl skaudžios patirties
Langų gamybos ir statybos paslaugas teikiančios bendrovės „Sumeda“, kuri savo produkciją pati pristato vidaus rinkoje, direktorius Vidmantas Murauskas sako, kad jų įmonėje vakcinacija nuo koronaviruso yra savaime suprantamas dalykas, nes per pusmetį darbuotojams teko išgyventi net dvi susirgimų bangas – pernai spalį ir lapkritį bei šiemet – balandį.
„Antrosios susirgimų bangos metu mes glaudžiai bendradarbiavome su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Šio centro specialistai testuodami darbuotojus daugiausiai nustatė besimptomių atvejų, tad testavimas ir izoliacija pas mus buvo būtini, siekiant sustabdyti viruso plitimą. Žmonės suprato, kad tai labai rizikinga, nes besimptomiai atvejai plinta labai greitai, tad skiepai buvo natūralu. Buvome viena pirmųjų didelių įmonių, turinčių virš 100 darbuotojų, kuriai pavyko paskiepyti darbuotojus“, – sako V. Murauskas.
Be to, jo teigimu, norą skiepytis didino ir tai, kad tuo metu buvo vakcinacijos pradžia Lietuvoje, o kas mažai prieinama – patrauklu. Šioje įmonėje paskiepytai darbuotojai sudaro beveik 60 proc., o imunizuoti – beveik 78 proc.
Viltis – mobilūs punktai pasienyje
Verslas tikisi, kad šią savaitę įsigaliojus naujovėms dėl privalomo darbuotojų testavimo, kurios apima ir transporto sektorių, norinčių skiepytis tik daugės. Užsiregistruoti testui sudėtinga, tenka laukti eilėje, tad kai kurie darbuotojai nusprendžia, jog geriau skiepytis. Be to, dar praėjusią savaitę vairuotojai pradėjo aktyviau testuotis ir skiepytis.
Asociacija „Linava“ primena, kad verslui gali grėsti baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, jei įmonėse dirbs netestuoti darbuotojai. Nepavykstant užsiregistruoti testui, žmonės skatinami skiepytis pasirinkta nemokama vakcina.
Dideles viltis vežėjai deda į mobilų vakcinacijos punktą Kalvarijų pasienio konktrolės punkte, kurį SAM planuoja atidaryti kitą savaitę. Taip pat svarstoma galimybė tokią vietą įrengti Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, kur būtų galima skiepyti, kol keltai išsikrauna ir yra didžiausi žmonių srautai.
