Nors Lietuva pagal sergamumo rodiklius priskiriama nedidelio hepatito A sergamumo šalims, tačiau sergamumas šia liga periodiškai padidėja kas 5-7 metus.
Vėliausias sergamumo padidėjimas buvo registruotas 2012 m. (113 atv.). ULAC medikų teigimu, sergamumo padidėjimą sąlygoja ne tik periodiškumas, bet ir nemažas keliaujančių asmenų skaičius ir protrūkiai.
Pernai 40 proc. susirgusiųjų VHA tikėtina, kad užsikrėtė užsienio šalyse (Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Indija, Azija ir kt.). Buvo tirti 5 protrūkiai, kuriuose VHA susirgo 14 artimai bendraujančių asmenų.
Dėl pastarųjų dešimties metų mažo sergamumo Lietuvoje susidarė palankios sąlygos plisti hepatito A infekcijai ne tik šeimose, bet ir tarp artimai bendraujančių asmenų.
Dėl didelio keliaujančių asmenų skaičiaus vis daugiau asmenų hepatitu A užsikrečia užsienio šalyse, todėl didėja hepatito A viruso plitimo ir protrūkių rizika ir Lietuvoje.
VHA paplitęs visame pasaulyje, tačiau pagal infekcijos paplitimo rodiklius šalys yra skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaruosius pora metų stebimi hepatito A protrūkiai tarp vyrų turinčių lytinių santykių su vyrais (plačiau čia). ULAC medikai ragina keliaujančius skirti tinkamą dėmesį rankų higienai, vartoti saugų maistą bei geriamąjį vandenį, atsakingai rinktis lytinius partnerius. Pati efektyviausia VHA profilaktikos priemonė – skiepai. Norintiems pasiskiepyti nuo hepatito A patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba susirasti medicinos kabinetą, kuris teikia skiepų paslaugas – medicinos kabinetų paieška čia.
Kas yra virusinis hepatitas A? Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais HAV gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ir mirtį.
Virusinis hepatitas A (VHA) priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu), skirtingai nei kiti hepatitai (B ir C), kuriais užsikrečiama per kraują ar kitą užterštą biologinę medžiagą.
Kasmet pasaulyje VHA suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas. Infekcija plinta tarp įvairaus amžiaus žmonių šeimose, kolektyvuose, bendruomenėse. Kokios HAV savybės? HAV yra atsparus išorės aplinkos veiksniams - šalčiui, kaitinimui, išdžiūvimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (-20°C) virusas gali išgyventi ir metus, 70°C kaitinimą pakelia 10 min, 1% koncentracijos detergento (muilo-sodos tirpalas) poveikį esant 37°C temperatūrai pakelia 30 min, viruso neinaktyvuoja įprastinių koncentracijų dezinfekcinės priemonės.
Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Virusai gali koncentruotis moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Kaip plinta VHA? Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.
Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai. Kokie VHA simptomai?
Minimalus laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo (inkubacinis periodas) trunka 14 dienų, maksimalus – 50 dienų. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų, todėl užkrečia vyresnius asmenis. Tuo tarpu 40 – 50 proc. vyresnių vaikų ir net 70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais.
VHA ligos simptomai: karščiavimas, silpnumas/ nuovargis, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sąnarių skausmas, patamsėjęs šlapimas, pakitusi išmatų spalva, gelta (pageltusi oda ir akys) Simptomai paprastai tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių. Užsikrėtus pirmiausia atsiranda negalavimai panašūs į gripo simptomus, po savaitės prasideda gelta, kuri trunka nuo 1 iki 3 savaičių. VHA infekcija dažniausiai praeina savaime, nesukeldama lėtinio kepenų pažeidimo, tačiau visuomet išlieka komplikacijų rizika. Persirgus įgyjamas imunitetas. Kaip apsisaugoti nuo VHA? Vakcinacija - efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Hepatito A vakcina rekomenduojama: Keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis; Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą); Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme; Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves; Asmenims, kuriems VHA grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams; Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais; Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams; Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais; Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose. Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos.
Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje.
Rankas plauti būtina: po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu; visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios; prieš valgį ir maisto gaminimą; kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu; prieš maisto tvarkymą ir po jo; po žaidynių, darbų lauke; dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.
VHA paplitimas? VHA paplitęs visame pasaulyje, todėl pasaulio šalys pagal VHA paplitimo rodiklius skirstomos į didelio endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).
Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos (galimybė naudoti saugų geriamą vandenį ir maistą, sąlygos asmens higienai).
Nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti HAV, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:
Kuo dažniau plauti rankas; Jeigu rankos nėra labai purvinos ir nėra sąlygų jas nusiplauti, higieninei rankų dezinfekcijai naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles; Vengti nepasterizuotų pieno produktų; Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų; Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę; Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių; Gerti į butelius supilstytą, fasuotą vandenį. Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį. Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens; Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus patiekalus. Kaip nustatomas VHA? Pajutus ligos simptomus, bei neseniai keliavus į užsienio šalis, kuriose buvo tikimybė užsikrėsti HAV, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais ( tiriamos išmatos, kraujas, kepenų punktatai). Kaip išvengti VHA išplitimo namų aplinkoje?
VHA plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.
Kadangi HAV išskiriamas su išmatomis, sergantys asmenys privalo:
Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai; Visą ligos laikotarpį negaminti maisto kitiems asmenims.
Namų aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės. Buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės gali būti naudojamos patalpoms, valgymo indams valyti/dezinfekuoti, pvz., šilti muilo, geriamosios sodos tirpalai arba specialios buitinės patalpų, indų valymo ar dezinfekuojančios valymo priemonės.
Ligonio slaugos daiktai, kieti žaislai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, po to skalaujami karštu vandeniu. Lovos skalbiniai ir apatiniai drabužiai skalbiami ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje arba virinami.
