Specialistai pildo anketas
Nors vis daugiau kalbama apie Vaiko teisių apsaugos specialistų pildomas anketas, kurios galėtų nešališkai padėti identifikuoti galimą smurtą ar nepriežiūrą, vis dėlto Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad specialistams reikalingų apmokymų nebuvo.
„Rašydami įstatymą žinojome, kad bus sunku. Jei norite pokyčių, reikalaukite visi: klauskite, kur priklausomybės konsultantai, galintys padėti išvaduoti iš priklausomybių, kur pozityvios tėvystės kursai visiems tėvams, kurie augina vaikus, kur psichologinė terapija tiems, kurie nori auklėti vaikus be smurto?
Mes turime to reikalauti, o aš viena to padaryti negaliu, net jeigu mane sudegintų Rotušės aikštėje.
Šis įstatymas – vienas pagrindinių mano gyvenimo projektų. Labai svarbu, kad žmonės išmoktų gyventi be smurto“, – sakė Seimo narė.
Vyksta masinė psichozė
Jos teigimu, šiuo metu vykstanti masinė psichozė ir baimė, kad vaikai gali būti atimti iš šeimų, yra nepagrįsta.
„Ankstesnysis įstatymas numatė dar didesnę galimybę atimti vaikus be teismo proceso, o dabar yra įtrauktas ir teismas, kad vyktų griežtesnis procesas.
Turime tokį patį šeimų skaičių, jų nepadaugėjo, tačiau žmonės tapo pilietiškesni. Daugiau galimybių suteikti pagalbą“, – sako D. Šakalienė.
TV3 žinių reportažą žiūrėkite:
Specialistų darbas
Sparčiai daugėja anoniminių pranešimų apie galimus smurto atvejus už sienos ar kaimynystėje.
„Anoniminio skundo pakanka, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai nuvyktų į šeimą ir įvertintų situaciją, tačiau kai kurie specialistai nėra pasiruošę tam.
Kai kurie darbuotojai gavo 4 dienų, kiti – vos kelių valandų kursus. Buvo kalbama, kad reikia skirti pinigų jų apmokymams, tačiau tai tik ir liko kalbomis.
Deja, specialistų, kurie galėtų būti paruošti ateiti į šeimas ir vertinti jas, deja, trūksta ir jie nėra tinkamai paruošti", – sako Seimo narė.
Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė tv3.lt pokalbio metu paneigė informaciją, kad specialistai yra ruošiami darbui organizuojant 4 valandų mokymus.
„Ne, tai netiesa. Vaiko teisių apsaugos skyriai buvo ruošiami sistemos pertvarkai“, – sakė A. Jakavonienė.
Iki 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos skyriai buvo decentralizuoti ir pavaldūs savivaldybėms, t.y., jų buvo apie 60. Dabar vaiko teisių apsaugos sistema yra centralizuota.
Ji patikslino, kad po reformos didžioji dalis specialistų, kurie dirbo vaiko teisių srityje, apie 300, dirba analogišką darbą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje.
„Kiti, naujai priimti specialistai ir tie, kurie perėjo, jiems yra skirtas 5 dienų mokymo ciklas“, – kabėjo A. Jakavonienė.
Ji patikino, kad visi darbuotojai yra išklausę 4 dienų mokymo ciklą, šiuo metu yra baigiamas 5-os dienos kursas.
Taip pat A. Jakavonienė pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai papildomai yra išklausę mokymus, kaip nustatyti grėsmės lygmenį vaikui.
Kaip veikia naujoji sistema
Tarnyba atskleidžia, kaip veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kiek gauta pranešimų apie galimą grėsmę vaikams, kokio lygio grėsmės buvo kilę ir kaip jos nustatytos.
Pranešama, kad iki šių metų liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė. Taigi už laikotarpius iki naujos vaiko teisių apsaugos sistemos įsigaliojimo statistikai pateikiami kelerių metų nustatytų laikinųjų globų duomenys.
Pranešama, kad nuo šiol statistika bus viešai prieinama ir vaiko teisių apsaugos tarnybos svetainėje.
Pranešama, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba)nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) – 2034 vaikai, iš jų – 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą. Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti – 79 vaikai.
Nuo liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta 632 vaikams: Laikinoji globa šeimoje – 303 vaikams. Laikinoji globa šeimynoje – 7 vaikams. Laikinoji globa globos centre - 66 vaikams. Laikinoji globa institucijoje – 256 vaikams.
Laikinas apgyvendinimas vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis nuo liepos 1 d.: Pas giminaičius – 276 vaikai. Pas asmenis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais – 47 vaikai. Globos centre (pas budinčius globotojus) – 131 vaikas.
Pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančias (rūpinančias), įvaikinusias šeimas – 8 vaikai. Šeimynoje – 9 vaikai.
Reforma įsigaliojo po keturmečio mirties
Vaiko teisių apsaugos sistemą tobulinantį įstatymą Seimas priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakciją į juos.
Vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga – įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose.
Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos.
Reforma Seime palaiminta beveik vienbalsiai (susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė), palaikymą pareiškė ir didžioji visuomenės dalis. Vis tik įstatymo pakeitimai sulaukė ir kritikos, kad naujoji vaiko teisių sistema taps norvegiškąja „Barnevernet“, garsėjančia vaikų atėmimu iš šeimų.
Visą pokalbį su Dovile Šakaliene apie tai, kur link veda naujoji reforma ir ko šiuo metu labiausiai bijo Lietuvos tėvai, žiūrėkite reportaže.
