Atsisveikinti su velione, ištarti paskutinį „sudie“ ir išlydėti ją į paskutinę kelionę atvyko artimiausi šeimos nariai, draugai, bičiuliai.
Skaudžią žinią apie M. Sabonienės netektį socialiniuose tinkluose pranešė ir užuojautą išreiškė Kauno „Žalgirio“ atstovai.
„Anapilin iškeliavo Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio mama ir „Žalgirio“ trenerio Tautvydo Sabonio močiutė Milda Sabonienė. Kauno „Žalgirio“ organizacija reiškia gilią užuojautą šeimai“, – pirmadienį buvo rašoma „Facebook“ įraše.
Anot žurnalisto Vido Mačiulio, su velione M. Saboniene buvo galima atsisveikinti gegužės 10-ąją nuo 13 valandos „Tylos namuose“, Jonavos gatvėje, Kaune.
Šiandien ryte už velionę buvo aukojamos Šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Amžinojo poilsio į Karmėlavos kapines M. Sabonienė bus palydima 13 val.
M. Sabonienė kartu su vyru Andriumi užaugino tris vaikus – Arvydą, Andrių ir Iloną. A. Sabonio tėvas Andrius po ilgos ir sunkios ligos mirė 2013 m. būdamas 85-erių.
„<...> Sulaukusi būrio vaikaičių ir provaikaičio visada miela ir atvira Milda Sabonienė iškeliavo Amžinybėn, kur nuo 2013-ųjų sausio jos laukė mylimas vyras Andrius“, – rašė Vidas Mačiulis.
Anot V. Mačiulio, moters gyvybė užgeso pirmadienio naktį ligoninėje, į kurią ji buvo atvežta prieš kelias dienas.
V. Mačiulis skyrė jautrius žodžius
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su žurnalistu V. Mačiuliu, jis neslėpė skausmo, tačiau sutiko pasidalinti itin jautriais prisiminimais apie ponią Mildą.
Jis prisiminė, kad su A.Sabonio tėvais susipažino tada, kai krepšininkui buvo vos 15.
„Arvydui buvo 15 metų, kai mes pirmą kartą susipažinome su Milda ir Andriumi Saboniais. Andrius, Arvydo tėtis, buvo labai nekalbus, tylus, o su Milda galėjome kalbėti labai daug ir atvirai – ji buvo labai artima man.
Galėjome kalbėti apie Arvydo pasiekimus, bėdas, ligas. Dažnai susitikdavome, bendravome atvirai“, – kalbėjo V.Mačiulis.
Pokalbio metu jis išskyrė M. Sabonienės savybę, kuri itin žavėjo garsų žurnalistą – tai moters jautrumas: „Arvydas mažakalbystę perėmęs iš tėčio, o jautrumą – iš mamos. Ar džiaugsmingas įvykis, ar nelaimės atvejis – ji visada išspausdavo ašarą.
Prisimenu, kaip ji man davė itin ilgą interviu apie Arvydą Sabonį. Ji atvirai prisipažino, nors aš žinojau ir anksčiau, kaip buvo sunku jai išgyventi tiek visko dėl sūnaus.
Juk jis visą gyvenimą buvo garsus, žinomas – visi sekė jo gyvenimą, trimituodavo, ar įvykdavo kas nors gero, ar blogo. Net aplink namus slankiojo, kad pamatytų, kaip gyvena ir kaip jiems sekasi.“
V. Mačiulis sakė, kad pastarąjį kartą su moterimi bendravo per jos gimtadienį, balandžio mėnesį. Tada ji prisipažino gerai besijaučianti.
Jiedu planavo susitikti gegužės mėnesį, kai atšils oras, tačiau, deja, gyvenimas viską pakoregavo kiek kitaip, viskas įvyko labai staigiai:
„Aš turėjau minčių ir laidai, ir filmui. Planavome susitikti, kai atšils. Deja, gyvenimas viską sudėliojo kiek kitaip. Gaila, kad gyvenimas toks trapus – čia buvo žmogus, o čia jau nebėra.“
