Kovo 17 dieną, apie 11 valandą, Jurijus Nečiporenko ir jo tėvas Ruslanas dviračiais važiavo į Bučos administracijos pastatą, kur buvo dalijama pagalba. Elektros, dujų ir vandens nebuvo, mieste, kurį Rusijos pajėgos užėmė vieną iš pirmųjų, verčiantis į Ukrainos sostinę Kyjivą, trūko būtiniausių prekių.
Jurijus ir jo tėvas tikėjosi pasiimti vaistų ir maisto. Jurijus sakė, kad rusų kareivis sustabdė jį ir jo tėvą Tarasivska gatvėje. Jie iškart pakėlė rankas.
Šovė į širdį
Kalbėdamas su BBC telefonu kartu su savo mama Alla, 14-metis papasakojo apie tai, kas nutiko vėliau.
„Mes jiems pasakėme, kad neturime ginklų ir nekeliame jokio pavojaus. Tada mano tėvas pasuko galvą į mane ir buvo nušautas... Jam du kartus peršauta krūtinė, ten, kur yra širdis. Tada jis nukrito“, – pasakojo jis.
Tuo metu, pasak paauglio, kareivis šovė jam į kairę ranką ir jis nukrito. Jis sakė, kad jam jau gulint ant žemės kareivis šovė dar kartą, į ranką.
„Gulėjau ant pilvo, nemačiau nieko, kas vyksta aplinkui“, – sakė Jurijus.
Kareivis, pasak jo, vėl šovė, taikydamas į galvą. „Bet kulka praskriejo pro mano megztinio gobtuvą“.
Jurijus pasakojo, kad kareivis vėl šovė, šį kartą tėvui į galvą. Bet Ruslanas jau buvo miręs. „Mane ištiko nedidelis panikos priepuolis, gulėjau su sužeista ranka po manimi. Mačiau, kad mano ranka kraujuoja“, – sakė jis.
Tik po kurio laiko, kai kareivis nuėjo už tanko, Jurijus atsistojo ir pabėgo. BBC nepatvirtino Jurijaus pasakojimo detalių, tačiau yra vis daugiau įrodymų, kad Rusijos pajėgos vykdė žiaurius nusikaltimus, kai kontroliavo Bučą ir kitus miestus į šiaurę nuo Kyjivo.
Vien Bučoje buvo rasti šimtai gatvėje gulinčių nužudytų žmonių kūnų, daugelis su didelėmis žaizdomis. Kai kurie buvo sušaudyti iš šventyklos, tarsi jiems būtų įvykdyta mirties bausmė.
Kitų rankos ir kojos buvo surištos už nugaros. Kai kuriuos aiškiai pervažiavo tankai. Daugelis kūnų buvo pastebėti Yablonska gatvės ruože, vos 2 kilometrai nuo vietos, kurioje, kaip teigiama, buvo nužudytas Ruslanas.
Kūną palaidojo sode
Jurijaus mama Alla BBC pasakojo, kaip ėjo pas savo vyrą, kai paauglys grįžo namo ir papasakojo, kas atsitiko. Ji manė, kad Jurijus nesuprato situacijos, o Ruslanas buvo sužeistas ir jam prireikė medikų pagalbos.
„Sūnus maldavo manęs to nedaryti. Jis sakė, kad jie nužudys ir mane“, – sakė Alla.
Kai ji išėjo į gatvę, ją sustabdė kaimynai: „Jie liepė man neiti toliau, sakydami, kad rusai žudo visus jų kontroliuojamose teritorijose.“
Kitą rytą Alla paprašė savo mamos pagalbos. Pasipuošusios baltomis skarelėmis, jos nuvyko į sušaudymo vietą. Jos mama užkalbino rusų kareivius ir joms pavyko prasibrauti. Galiausiai jos paėmė Ruslano kūną ir parvežė namo.
Iš dalies uždengto kūno nuotrauka, kurią padarė Alla ir pasidalijo su BBC, patvirtina Jurijaus parodymus. Nuotraukoje matyti šautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, prie širdies.
Advokatui Ruslanui buvo 49 metai, kai jis buvo nužudytas. Jis buvo „aktyvus bendruomenės narys“, sakė Alla.
„Jis negalėjo tiesiog sėdėti bunkeryje ir laukti. Taigi jis savanoriavo ir padėjo žmonėms.“
Jie palaidojo Ruslaną šeimos namų sode. Jurijus sakė, kad jį nužudęs kareivis aiškiai buvo rusas. Jo uniforma buvo tamsiai žalia, anot jo, būdinga Rusijos kariuomenei.
„Mačiau, kad ant jo švarko buvo rusiškai parašyta „Rusija“. Mes nekėlėme jokio pavojaus kariuomenei, buvome civiliai, su baltomis skarelėmis, kad tai įrodytume. Tokie veiksmai labai kvaili“, – sakė Jurijus.
