Kai kuriose valstybėse ropės buvo tik varguolių maistas, o senovės Romoje keptas ropes valgė ir ponai, ir elgetos. Būdavo, kad romėnams neužtekdavo ropių, tada jie iš pavergtų tautų duokles imdavo ropėmis.
XVI amžiuje Prancūzijoje ropės buvo tokios svarbios, jog joms neužderėjus kildavo badas.
Anglijoje ropės pradėtos auginti XVI amžiuje. Anglai valgė ne tik šakniavaisius, bet ir ropių lapelius. Dabar yra išvesta speciali lapinių ropių veislė, kurios auginamos salotoms.
Rusijoje ropės buvo auginamos irgi labai seniai.
Vertė
Mitybos žinovai sako, kad ropėse vitamino C yra daugiau nei apelsinuose, citrinose ar kopūstuose, kurie už šio vitamino kiekį yra labai išaukštinti. Matyt, ropės neturi tiek užtarėjų, kiek atvežtiniai citrusiniai vaisiai.
Be vitamino C ropėse yra vitaminų A, B1, B2, B5, PP. Ropės turi karotino, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio, sieros, truputį jodo ir kitų medžiagų. Pagal fosforo kiekį ropės pranoksta ridikus ir ridikėlius. Ropėms savotišką kvapą ir skonį suteikia jose esantis garstyčių aliejus. Ropėse yra cukraus, baltymų, krakmolo, ląstelienos, eterinių medžiagų...
Ropės daug kalorijų neturi, todėl jų valgyti galima iki soties ir svorio nepriaugti. Atvirkščiai — ropių valgytojai būna liekni, nesukaupia nei ant pilvo, nei ant šlaunų nereikalingo sluoksnio riebalų.
Ropės gydo
Liaudies medikai ropėmis siūlo gydyti kai kurias ligas. Pasak vaistinių augalų žinovo Juozo Vasiliausko, ropių gydomąsias savybes lemia eterinis garstyčių aliejus. Jis dirgina skrandžio gleivinę, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno peristaltiką, todėl geriau pasisavinamas maistas. Garstyčių aliejus dar veikia antimikrobiškai.
Ištirta, kad ropėse esantys sterinai veikia profilaktiškai nuo aterosklerozės, lengvina gerybinės prostatos simptomus. Liaudies medikai rekomenduoja nuo kai kurių ligų gerti ropių sultis. Virtos ropės padeda užkimus, netekus balso. Suvaldo stiprų širdies plakimą. Padeda nuo nemigos.
Galima išsivirti ropių nuoviro. Tam 2 šaukštai susmulkintų ropių užpilami stikline karšto vandens. Išgeriama per 3— 4 kartus per dieną. Turėtų padėti nuo kosulio.
Gydo ne tik ropėse esantis garstyčių aliejus, bet ir jose esančios mineralinės druskos. Sieros druska valo kraują, skaldo akmenis inkstuose ir šlapimo pūslėje. Ropėse esantis magnis yra profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų. Magnis padeda kaulams kaupti kalcį, o tai labai svarbu augančio žmogaus skeleto statybai. Ne mažiau svarbu ropėmis sustiprinti kaulus ir pagyvenusiems žmonėms, kad paslydus kaulai nelūžinėtų.
Šiltas ropių nuoviras turėtų padėti nuo dantų skausmo. Šviežių sutrintų ropių ir žąsų taukų košele galima gydyti nušalusias vietas.
Ropių turėtų vengti sergantieji ūmiais ir lėtiniais hepatitais, centrinės nervų sistemos ligomis. Žalių ropių neturėtų valgyti turintieji skrandžio bei žarnyno opas.
