Tad penktadienio popietę Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriuje „sugulė“ gausybė ragų ir ragelių, o medžioklės ekspertai atliko ne tik apžiūrą – ar gyvūnas buvo teisingai sumedžiotas, ar jau buvo laikas jį medžioti, ar ragai tinkamai paruošti eksponavimui, bet kartu buvo ieškoma ir potencialių apdovanojimo vertinimui nominuoti tinkamų egzempliorių. Vienas medžiotojas – Aidas Stainys – parodė apskritai unikalų laimikį...
Beveik dvi dešimtys būrelių
Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus pirmininkas Rytis Andriuškevičius, atsakingai registruodamas kiekvieną su laimikiais atėjusį medžiotoją skaičiavo, kad Rokiškio rajone veikia 19 medžiotojų būrelių. Anot jo, vieni – didesni, vienija ir iki 50 narių, kiti – mažesni, juos sudaro iki 20-ies medžiotojų, tad nereikia stebėtis, kad visos draugijos patalpos „užtvindytos“ ragais. Tik vienas iš 19-os rajono klubų priklauso Vilniaus draugijai.
Pasmalsavus, kokio žvėries ragų medžiotojai pateikė daugiausiai, R. Andriuškevičius detalizavo: apžiūrai atgabentos 43-jų briedžių patinų karūnos, 193-jų tauriųjų elnių patinų, trijų danielių ir net 324 stirninų ragai.
„Iš visų apžiūrėtų trofėjų, 84 buvo atrinkti ir siūlomi vertinimui dėl medalių. Šiais metais tik briedžių kategorijoje nebus siūloma nei vieno: komisija nusprendė, kad visi sumedžioti briedžiai buvo atrankiniai ar brandūs, kitaip tariant – sumedžioti gerinat genofondą. Vertinimui dėl medalių teikiame daugiausia – net 49 – tauriųjų elnių, paskui 33 stirninų ir dviejų danielių trofėjus“, – sakė ilgametis medžiotojas prognozuodamas, kad rezultatai paaiškės tik birželio mėnesį.
Medžioja atsakingai
Dar išsamiau aiškindamas penktadienio dienos susibūrimo tikslą, R. Andriuškevičius dėstė: „Dabar vykdome apžiūrą. Komisija, sudaryta iš medžiotojų ekspertų apžiūri visus pateiktus trofėjus: vertindami sumedžioto gyvūno amžių atrankos grupėje – ar jis buvo atrankinis-medžiotinas ar brandus, o gal reikėjo dar palaukti.
Brandus gyvūnas reiškia tai, kad jis jau yra sulaukęs brandos, pasiekęs tą „piko tašką“. Pavyzdžiui elnias jį pasiekia sulaukęs dvylikos metų, briedis – aštuonerių. Tada gyvūnas jau pradeda senti. Bet per tuos 12 ar 8-erius metus jis paliko gerą savo genofondą, o tokiu atrankiniu būdu mes stiprinam elninių žvėrių populiaciją“.
Medžiotojas patikino, kad atranka vyksta ne šiaip sau – pamačiau ir sumedžiojau. Medžiokliai stebi žvėris, pagal tam tikrus kriterijus – ragus bei kūno sudėjimą – bando įspėti amžių.
„Tiesą pasakius, ragai ir jų šakų skaičius yra tik antrasis faktorius, kuris rodo amžių. Tai, kad galima nustatyti žvėries amžių iš jo karūnos – mitas. Gali būti, kad penkerių metų elnias turės po dešimt šakų, ir gali būti, kad tokio amžiaus jis turės tik po keturias. Žvėries kūno sudėjimas, galvos laikymas ir viso kūno svorio „perėjimas“ į priekį, štai kas byloja metus“, – paaiškino R. Andriuškevičius šyptelėdamas, kad medžiotojai turi išmanyti net ir žvėries anatomiją.
Taip pat, anot pašnekovo, medžiokliai saugo pateles: „Jei sumedžiojai patelę, kitais metais jau mažiausiai netenki vieno jauniklio. Nebus patelės, neateis ir patinas... Tad norint turėti ir jauniklį, ir patiną, reikia saugoti patelę“.
Būtina dedamoji
Dalindamasis ir kitais medžioklės ypatumais, pašnekovas daug kartų pabrėžė, kad medžioklė – ne šaudymas dėl pramogos. Anot specialisto, medžioklės fenomenas atsirado kartu su pirmykščiu žmogumi, o dabar laukinė fauna jau yra „įpratusi“ prie žmogaus kišimosi ir tam tikro reguliavimo, tad nebegalima jos palikti savieigai.
Medžiotojai, R. Andriuškevičiaus teigimu, atlieka daug funkcijų: „Iš tikrųjų medžioklė nėra tik gaiduko paspaudimas. Mes šeriame gyvūnus, juos prižiūrim – stebim ar nėra ligotų, ar jie neplatina kokių užkratų, reaguojam į ūkininkų prašymus, kai žmonės skambina dievagodamiesi, kad lapės pjauna vištas.
Visokių yra problemų. Net grįžtant prie gyvūnų populiacijos – jeigu mes dabar atsitrauktumėme, atsirastų ligos, ženkliai padaugėtų žvėrių ir būtų pasekmės: dažnesni susidūrimai su žvėrimis keliuose, žala ūkininkams, miškui, gamtai“.
Medžiotojas šyptelėjo suprantantis, kad nesvarbu, ką kalbėtų, visuomenėje tikrai dar gausu neigiamų nuomonių apie medžioklę.
Pirmininkui antrino ir iš Utenos dalyvauti apžiūroje atvykęs medžioklės žinovas, žuvininkas Tomas Zubovas sakydamas, kad neigiamos nuomonės žmonės laikosi iki tol, kol patys nesusiduria akis į akį su laukiniu žvėrimi:
„Kai stirna ar briedis iššoka į kelią ant jūsų automobilio – kaip tada vertinate laukinį gyvūną? Kaip vilką vertina vienkiemio gyventojas, kurio tualetas – lauke, o jam dar net ne vėlų, bet jau tamsų žiemos vakarą reikia jį pasiekti, o vilkas staugia kažkur netoli kiemo..? Kiek meilės danieliams jaučia ūkininkas, kurio pasėlius ar vaismedžius sodyboje jie nugraužia, suniokoja žiemos metu?
Ar jūs valgote mėsą: kiaulieną, jautieną, vištieną? Ir kaip galvojate, iš kur ši mėsa atsiranda prekybos centruose..? Tokius klausimus aš užduodu visiems, kurie man sako, kad medžioklė – žudymas. Aukų yra, bet visas situacijas reikia vertinti objektyviai ir nustoti vadovautis emocijomis (šypteli – aut. past.)“.
Pristatė unikalų egzempliorių
Svečias pagyrė Rokiškio rajono medžioklius, kurie šalyje yra prie pirmaujančių medaliais įvertintų stirninų, tauriųjų elnių medžiotojų. Vienas paskutiniųjų – pernai auksu įvertintas Evaldo Pranskūno sumedžiotas stirninas.
O šiais metais, dar net nepaskelbus pretendentų į medalius, „gyvenimo trofėjų“ apžiūrai atnešė medžiotojas A. Stainys, rankose laikydamas medžiotojų „perukiniu“ vadinamo elnio ragus.
„Perukinis raguotis yra unikalus reiškinys. Medžiotojui tai – gyvenimo trofėjus, nes gamtoje šis žvėris yra labai retas. Normaliai, kiekvieną pavasarį kanopiniams ragai auga su pantais (yra padengti švelniu kailiuku). Atėjus laikui, tuos švelnius kailius jie nusilupa/nusivalo ir ragai įgauna tą normalią būseną, kurią mes įpratę matyti. Čia, kaip matome, ragai apaugę jau storu kailiu.
Moksliškai yra įrodyta, kad tokie perukiniai ragai susiformuoja esant vyriškų lytinių organų sutrikimui: nevyksta normali hormonų veikla ir turim tokį rezultatą. Dėl tam tikrų priežasčių – mechaninių ar ligos – šiam elniui nuo jaunų dienų pažeistos sėklidės ir dėl to žvėris nei karto nemetė ragų: jie visą laiką buvo gyvi, juose cirkuliavo kraujas. Tokį žvėrį reikia kuo anksčiau sumedžioti, veislei jis – netinkamas“, – apie Pandėlio girioje A. Stainio sumedžiotą anomaliją paaiškino T. Zubovas.
Anot eksperto, elnias ragus augino ne vienerius metus, o pažvelgęs į šį sezoną sumedžioto gyvūno žandikaulį, medžiotojas spėjo, kad elniui buvo 7 metai. T. Zubovas neslėpė: per 30 medžiotojo karjeros metų dabar pamatė tik 3 tokį egzempliorių.
Teksto autorė: Miglė Dambrauskaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Papuasų elgsena.
