Kai Lietuvos saulė nelepina, kūnas trokšta šilumos, o širdis – naujų potyrių, peno kūnui ir sielai, lietuvių akys krypsta į pasaulio žemėlapį – kur keliauti? Į Rodą! Atsakytų ne vienas ten buvęs keliautojas.
Ši nuostabaus grožio Graikijos sala unikali ne tik gamta, bet ir tuo, kad saulė čia šviečia daugiausia dienų Europoje. Beveik nulinis nusikalstamumo lygis, svetingi žmonės, žydra jūra ir baltas smėlis, turtinga istorija ir prabangūs viešbučiai – apie tai perskaitysite kiekviename šią kelionę siūlančios agentūros reklaminiame lankstinuke ir interneto puslapiuose. Tačiau yra dalykų, kuriuos sužinoti ne taip paprasta. Tarkime, tai, kad Rodo salos dalyje, kur salą iš dviejų pusių bučiuoja dvi – Egėjo ir Viduržemio – jūros, jau ne pirmi metai puikiai laiką leidžia ištisa lietuvių komuna – burlenčių ir jėgos aitvarų mėgėjai.
Buriuotojų bendruomenė
Ne pirmus metus šios komunos gyvenime dalyvauja ir garsi Lietuvos fotomenininkė Vaiva Abromaitytė. Pačiuose salos pietuose, prie Prasonisi kyšulio, yra pusiasalis, sujungtas su Rodo sala smėlio juosta. Čia suvažiuoja žmonių, kurių aistra yra buriavimas – burlentės ir jėgos aitvarai. Prieš kelerius metus aplankyti buriavimo centrą „Prasonisi Club“ turinčių draugų lenkų atvyko ir Vaiva – tuo metu vienintelė lietuvė šiame buriuotojų rojuje. Čia Vaiva galutinai pamėgo ekstremalųjį sportą ir įsiliejo į aistringų buriuotojų jėgos aitvarais gretas: „Šį sportą atradau Maroke, o per jį atradau Rodo salą.“ Buriuotojų susibūrimo vietos išsibarsčiusios po visą pasaulį – jų galima rasti Egipte, Tailande ar Vietname, tačiau Rodo sala yra ideali kiekvienam europiečiui: arti namų, graikiška atmosfera atpalaiduoja patį santūriausią tautietį, ir vėjas čia ypatingas – puikios sąlygos buriuoti ir mokytis. Ši vieta tikrai ypatinga – atvažiavę žmonės ją taip pamėgsta, kad būtinai čia grįžta. Ekstremalus sportas – liga, kuria užsikreti visam gyvenimui.
„Kartą teko susidaužti su burlente, – šypsosi Vaiva. – Po avarijos galvoje sukosi viena mintis – viskas, baigiau, daugiau niekada... Užteko išlipti į krantą ir pamiršau, kas nutiko. Svarbiausia – nebijoti bandyti.“
Nenuostabu, kad jau po kelerių metų šioje vietoje gimė didelė „šeima“ – susibūrė ištisa lietuvių buriuotojų komuna, yra net instruktorių lietuvių. Kitą buriavimo rūšį – burlentes Vaiva siūlytų šeimoms su paaugliais: „Šis sportas saugesnis, nors drauge ir azartiškas, elegantiškas, koncentruojantis asmenybę. Vanduo ir vėjas sustato viską į vietas. Ir sportas, ir bendravimas su jį praktikuojančiaisiais puikiai padeda atsikratyti blogų emocijų, išgrynina protą ir sielą.“
Graikiška šeima
Puikus pavyzdys, iliustruojantis Rodo buriuotojų komunos gyvenimą ir pažiūras, vaikšto keturiomis, loja ir atsiliepia šaukiamas išdidžiu Sonios Metaksos vardu. Tai Vaivos šuo, kurio gimtinė – Rodas. „Draugai, turintys buriavimo centrą, priglaudė porą metų gyvenusią paplūdimyje kalaitę. Ji atsivedė aštuonis šuniukus ir šiuos išsidalijo buriuotojai“, – pasakoja fotomenininkė. Vieną kalytę ryžosi pasiimti ir Vaiva. Todėl dabar kartais abi skrenda aplankyti savo graikiškos šeimos. „Sonią visi pažįsta, – kalba Vaiva. – Tai tapo tarsi tradicija: kiti draugai išgelbėjo kalnuose pamestą šunelį – parskraidino į Lietuvą. Dabar į mūsų šalį keliauja ir trečias šuniukas...“
Tokia labdaringa veikla vietinių neliko nepastebėta ir neįvertinta: dabar visi buriuotojams veda šunelius, maišuose atneša ištisas kačiukų vadas. „Puiki kompanija – žmonės vėjo išpūstomis galvomis: jau trečią buvimo dieną nebežinai, kokia šiandien savaitės diena, – juokiasi Vaiva. – Dienas skaičiuoji pagal vėjus: vėjuota buvo ar ne.“ Tačiau pučia ne visada: „Pernai beveik dvi savaites nebuvo vėjo. Kas teliko – fotografuoti ir tapyti. Sėdėjome ir laukėme. Laikas ten įgauna kitą tėkmę.“
Kai nėra vėjo
Tokie žodžiai tinka salos senbuvei. Tačiau tie, kurie nepažįsta Rodo kaip savo penkių pirštų, sėdėti neturi kada. Dienos, kai nėra vėjo, – puiki proga apžiūrėti šią nepaprasto grožio salą. Laimė – apvažiuojamą automobiliu. Laukinė gamta, turtingas istorinis paveldas, skanus šviežias maistas ir prabangus poilsis – keturi raktai, viliojantys ir nepaleidžiantys atvykusio į salą turisto.
Istorija
Ypatingų vietų mėgėjai gali aplankyti vieną iš septynių pasaulio stebuklų Rodo koloso – milžiniškos graikų Saulės dievo Helijo skulptūros, stovėjusios Rodo saloje 3 a.pr.m.e., – ir tos vietos nerasti. Ne bėda, visa Rodo sala – tarsi vientisas muziejus po atviru dangumi. Dėmesio vertas Rodo miesto senamiestis – viduramžių tvirtovė, Lindos ir Rodo akropolis, senieji Ialysos ir Kamiros miestai.
Gamta
Legendos byloja, kad sala atsirado susijungus Saulės dievui Helijui su nimfa Rode. Tad saulėtoje saloje visad žydi rožinės spalvos kinrožės – rhoda. Pati Rodo sala garsėja nuostabaus grožio laukiniais paplūdimiais, skalaujamais krištolinio skaidrumo jūros. Ieškantieji vienatvės gali pasinerti į save tuščiame, civilizacijos nenuniokotame pajūryje, o trokštantieji pajausti senovišką Graikijos dvasią ją ras kalnuose besiglaudžiančiuose miesteliuose.
Maistas
Graikų virtuvės paslaptį sudaro keturi ingredientai: švieži produktai, kalnuose renkamos ir kaime auginamos žolelės ir prieskoniai, garsusis Graikijos alyvų aliejus ir nuoširdus žmonių bei jų ruošiamų patiekalų paprastumas. Graikiškas vynas nėra įprastas vakariečio gomuriui dėl kitokių vynuogių auginimo sąlygų ir vynuogių rūšių.
Žmonės
Šilti, vaišingi ir niekur neskubantys salos gyventojai kiekvieną mielai priima į savo draugiją. Jei pakliūvi į kaimo vestuves – tris dienas dalyvausi šventėje, kurioje kiekvienas – laukiamas svečias. Jei jie geria kavą – kviečia prisidėti. Spaudžia aliejų – įteiks dovanų. Ruošia vakarienę – kviečia prie stalo. Tokios salos bendravimo tradicijos.
Prabanga
Rodo saloje, kur pilna 5 žvaigždučių viešbučių, praktikuojamas ir prabangus poilsis. Tai vieta, kur vyrai ir žmonos nesipyksta: ji ramiai pramogauja viešbutyje, jis buriuoja atviroje jūroje. Visi laimingi ir patenkinti. Nes tai – Rojus. Tai – Rodas.
Vaiva Abromaitytė siūlo:
Kaip nukeliauti į Rodą
Patogiausias ir pigiausias būdas skristi Lietuvos kelionių agentūrų užsakomaisiais skrydžiais iš Vilniaus – trys valandos ore ir tu jau rojuje. Ne turistinio sezono metu skrendama per Varšuvą, Romą ar kitus Europos miestus Atėnų link, o iš ten – į Rodą. „Rimti“ buriuotojai perkelia savo namus į salą, su visa šeimyna ir buitimi visam sezonui – jie atkeliauja karavanais: automobiliais per Makedoniją arba Italiją, paskui – keltu į salą.
Kur apsistoti
Saloje kompanija gali išsinuomoti namą. Labai patogu apsistoti pačiame buriavimo centre Prasonisi arba viešbutyje „Prasonisi Club“, kur atmosfera visada linksma ir sportiška. Daug viešbučių ir tolėliau nuo buriuotojų centrų – tai patogu šeimoms su vaikais: jei kuris nori buriuoti, o kiti – ramiai ilsėtis. Patogu išsinuomoti automobilį.
Kur pavalgyti
Graikiška virtuvė puiki – viskas iš saulėto daržo ir jūros. Mes renkamės „namines“, ne turistines vietas, kuriose autentiška virtuvė ir tikra graikiška nuotaika. Mano draugai buriuotojai dažniausiai renkasi „Luis Taverną“ Katavijoje. Vati kaime galima labai skaniai pavalgyti „Pas Adamą“, kuriame pats restoranėlio šeimininkas pluša jau 50 metų ir svečių tik paklausia, kokios spalvos vyno gers, o meniu parenka pagal savo ir užsakančiojo nuotaiką... Pamenu, draugai vegetarai tiesiog tirpdami iš laimės valgė Adamo ruoštą mėsą. Kalnuose Provilijos kaimo restorane galite pasijusti it viduramžiais, vakarais išgerti sumo (vietos alkoholinis gėrimas) ir pasišnekučiuoti su ortodoksų šventikais. Tavernos „Pas Savą“ kieme stovi koplytėlė – tai labai patogu, nes tiesiog čia pat gali išpažinti nuodėmes arba prašyti buriuotojams palankaus vėjo...
Ką pamatyti
Visa sala – istorinis ir žmonių kol kas nenuniokotas gamtos muziejus.
Ką nusipirkti
Rode daug skoningų suvenyrų, Lindos mieste – labai gražių juvelyrikos dirbinių. Aš visada parsivežu prieskonių, skaniausio pasaulyje medaus ir aliejaus iš „savo kaimo“ – Katavijos. Jei Rode būnu rugsėjį, draugės sode dar nusiskinu porą granatų vaisių.
Audra MAKSVYRIENĖ
