Dietos pagal kraujo grupę tėvų laikomas amerikiečių gydytojas natūropatas, tyrinėtojas dr. Peteris D’Adamas. Teoriją apie tai, kad kraujo grupė lemia visą imuninę organizmo sistemą pasklido gana seniai – dar paskutiniais praėjusio šimtmečio metais.
Tyrinėtojas teigė, kad kiekviena kraujo grupė pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios leidžia valgyti, virškinti ir pasisavinti jai labiausiai tinkantį maistą. Teigiamas, kad tam tikro maisto, kuris blogai virškinamas ir netinka pagal kraujo grupę, išbraukimas iš raciono padeda išvalyti organizmą, todėl riebalinis audinys menksta, prasideda lieknėjimo procesas.
Pavyzdžiui, I kraujo grupės atstovus Peteris D’Adamas laikė „medžiotojais“, kurie negali gyventi be mėsos ir gyvūninės kilmės baltymų.
II kraujo grupės savininkus tyrėjas vadino „žemdirbiais“ Šios kraujo grupės atstovams reikėtų kaip tik mažiau valgyti raudonos mėsos, rinktis kuo daugiau vaisių ir daržovių.
III kraujo grupės žmonės, įvardijama, pasižymi puikia virškinimo sistema, tvirtumu, puikiu imunitetu. Vis tik jie turėti vartoti mažiau pieno produktų.
IV kraujo grupė – pati rečiausia kraujo grupė, šiems žmonėms labiausiai tiks mišri dieta.
Palengvėja, nes atsisakoma nereikalingų produktų
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas savo ruožtu teigė nesantis dietos pagal kraujo grupę kritikas, tačiau kartu siūlė neužkibti ant reklaminio kabliuko ir nepulti darytis brangių maisto netoleravimo testų. Jis pabrėžė, kad tokia mityba gali tikti toli gražu ne visiems.
„Kad ir kaip kas norėtų, kad būtų kitaip, deja, daugelis dietų neturi praktinio mokslinio pagrindo. Daug pakitimų, kurie yra randami molekuliniame, ląsteliniame lygmenyje ne visada atitinka tai, kas vyksta mūsų organizme, kur yra daug ląstelių. Jei žiūrėsime į įvairias dietas ir net tyrimus, kurie pagrindžia ar paneigia dietos efektyvumą, daugiau bus tokių, kurie jų efektyvumą paneigia.
Taigi niekas nesako, kad dieta pagal kraujo grupę neveiksminga, bet tikriausiai yra ne tokia efektyvi ar ne taip moksliškai pagrįsta, kad ją galėtume universaliai skelbti visuomenei. Čia panašu į tai, kai kažkas giriasi, kad ketogeninė dieta padėjo numesti svorio, išgydyti aknę, bet tokių rekomendacijų negalima teikti plačiajai visuomenei, nes tada žalos galima neišvengti“, – konstatavo jis.
Pasak pašnekovo, viena priežasčių, kodėl nusprendę išbandyti mitybą pagal kraujo grupę žmonės gauna naudos, yra ta, kad atsisakoma organizmui ir taip nereikalingų produktų.
„Ši dieta tikrai apribos pridėtinį cukrų, greitą maistą, visus lietuviškus riebius patiekalus. Nieko nenustebins, kad tai yra dažna priežastis, dėl ko žmogus jaučiasi blogai, auga svoris, kodėl vystosi uždegiminės ligos. Tai ir yra priežastis, kodėl matome tokios dietos efektyvumą“, – aiškino gydytojas.
Nuo naudos iki sveikatos pablogėjimo gali būti vienas žingsnis
Tačiau, pašnekovo pastebėjimu, bet kuri dieta turi savo pliusų ir minusų, taigi ir mityba pagal kraujo grupę vienam gali atnešti naudos, o kitam – kaip tik pabloginti sveikatos būklę.
„Štai galima pabūti ir vegetaru, vienai dviem savaitėms limituoti savo mitybos racioną, nevalgyti mėsos, žuvies ir kitų produktų, ir tikrai jaustis žymiai geriau. Ir, atvirkščiai, jei valgant daug daržovių jas sumažinsime perpus, žmogus vėl gali pasijusti daug geriau, nes tiesiog duodama „pailsėti“ virškinamajam traktui.
Vienu ar kitu atveju laikantis tokios dietos mes apribojame savo pirkinių krepšelį, mūsų virškinimas nuo to pagerės. Bet ar išties bus geresnis virškinimas limituojant tas pačias daržoves? Pavyzdžiui, maitinantis pagal vieną kraujo grupę reikia iš esmės apriboti pusę daržovių. Tai jau einama praktiškai paleo dietos link, kur daugiau akcentuojamas gyvūninės kilmės maistas. Ar atsisakius dalies daržovių jausimės geriau? Gali būti, bet taip galime stokoti tam tikrų maistinių medžiagų“, – įspėjo E. Grišinas.
„Taigi niekas nesako, kad dieta pagal kraujo grupę neveiksminga, bet tikriausiai yra ne tokia efektyvi ar ne taip moksliškai pagrįsta, kad ją galėtume universaliai skelbti visuomenei. Čia panašu į tai, kai kažkas giriasi, kad ketogeninė dieta padėjo numesti svorio, išgydyti aknę, bet tokių rekomendacijų negalima teikti plačiajai visuomenei, nes tada žalos galima neišvengti“
Pasak jo, dar vienas klausimas, apie ką labai dažnai pamirštama – ar tokia dieta bus pritaikyta prie mūsų gyvenimo būdo, aplinkos ir kultūros, net geografinės padėties.
„Dažnai uoliai gilinamės į ląstelinį lygmenį, bet nepagalvojame, kaip genetika sąveikauja su epigenetika, tai yra su aplinka. Gyvenant skirtingoje aplinkoje, skirtingoje šalyje gali skirtis maisto racionas, ir mes negalime valgyti kaip italai, kurie, sako, daug valgo vėlai vakarais ir nestorėja, tai kodėl mes taip negalime? Tai su tuo pasiginčyčiau.
Taip ir kalbant apie dietą pagal kraujo grupes – jei ji bus parinkta netinkamai, kaip minėjau, gali sukelti mitybos nepakankamumą. Vegetaru būti galima, bet ne visi vegetarai turi pakankamą geležies kiekį, kiti, pradėję laikytis paleo dietos, gali skųstis vidurių užkietėjimu. Taigi visur yra savi pliusai ir minusai“, – aiškino gydytojas.
Kraujo grupė turi polinkį ligoms?
Paklaustas, ar atitinkama kraujo grupė nulemti polinkį į tam tikras ligas, pašnekovas tokius svarstymus vertino rezervuotai.
„Pavyzdžiui, yra toks dalykas, kad tam tikros daržovės turi lektinų, tai yra tokios medžiagos, kurios gali sukelti agliutinaciją, tai yra kraujo kūnelių susijungimą. Bet tokiu atveju pusė žmonių sirgtų mažakraujyste, nors taip toli gražu nėra. Taigi žinomas toks polinkis, bet turi būti kalbama apie labai didelį tų maistinių medžiagų kiekį ir turi būti tą nulemianti aplinka, turi būti kažkoks uždegimas mikrofloroje, žmogaus organizme, kad viena kita daržovė ar produktas dar galėtų sukelti uždegimą.
Ne kraujo grupė savaime lemia virškinimo trakto ypatumus, to reikia ieškoti kitur – arba mūsų žarnyne, arba yra genetinis aspektas, arba aplinkos įtaka. Taigi tiesioginės sąsajos išvesti neišeitų, kad pagal kraujo grupę galėtų būti polinkis susirgti viena ar kita liga. Galime daryti epigenetinius tyrimus, tai būtų tiksliau“, – dėstė E. Grišinas.
Sunkiau derinti maistą, nei išbraukti vieną produktą
Jei žmogaus jau susidomėjo kažkokia dieta, nori ja išbandyti, gydytojas patarė pirmiausia tai aptarti su specialistu.
„Norint keisti mitybą pirmiausia reikia racionaliai peržiūrėti esamą racioną, kiek jis turi įtakos esamai sveikatos būklei, tai – labai svarbus dalykas. Kad ir kaip atrodo lengva sukoreguoti dietą, atsisakyti vieno ar kito produkto, tai veikia tik trumpalaikėje perspektyvoje.
„Reikia atkreipti dėmesį į bendrą elgseną, mitybos suvokimą. Žmogus sako, kad valgo vištieną, bet valgo Kijevo kotletą, o tai juk yra ne tas pats. Gilintis į etiketes ir atidžiai derinti produktus, laikytis sveikatai palankios mitybos daug sudėtingiau, nei tiesiog visai išbraukti kažkokį produktą iš raciono.“
Bet anksčiau ar vėliau vis tiek susiduriame su vienais ar kitais sunkumais, kuriuos spręsti nebūna taip lengva. Kartais užtenka vieną kartą pažeisti organizmą, jo mikrobiotą ar prieiti iki mažakraujystės, kito elemento stokos ir tokio lengvo grįžimo atgal gali nebūti. Kitą kartą padarius žarnyno valymą žmogus sako nebegalintis valgyti pusės produktų, nes nuo visko pučia pilvą ir yra bloga. Taigi reikia apie viską pagalvoti“, – kalbėjo medikas.
Jis pridūrė, kad kartais dėl prastos savijautos žmonės ima „kaltinti“ kokį nors konkretų produktą, tačiau tai būtų klaidingas elgesys.
„Reikia atkreipti dėmesį į bendrą elgseną, mitybos suvokimą. Žmogus sako, kad valgo vištieną, bet valgo Kijevo kotletą, o tai juk yra ne tas pats. Gilintis į etiketes ir atidžiai derinti produktus, laikytis sveikatai palankios mitybos daug sudėtingiau, nei tiesiog visai išbraukti kažkokį produktą iš raciono. Mityba yra kultūra, dažnai pakeitus elgseną keičiasi požiūris ir į maistą. Deja, bet esame vartotojų visuomenė. Pavyzdžiui, jei niekas nevalgytų greitojo maisto, niekas jo ir negamintų, bet jis yra gaminamas, nes jį vartojame. Taip gaunasi užburtas ratas“, – dalindamas patarimus pastebėjo E. Grišinas.
