JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) liepos 20 d. duomenimis, beždžionių raupų atvejų nustatyta jau 72 valstybėse. Iš viso užregistruota daugiau kaip 15 800 šios virusinės ligos atvejų.
Pažymima, kad tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos paskelbimas yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
„Nusprendžiau, kad beždžionių raupų protrūkis pasaulyje yra tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija“, – pareiškė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Privalo turėti reagavimo planą
Kaip aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, ekstremali situacija šiuo metu paskelbta būtent dėl ligos išplitimo masto.
„Nuo gegužės pradžios apie beždžionių raupų atvejus vis dažniau buvo pranešama ne tik iš pandeminių šalių, Centrinės ir Vakarų Afrikos regionų, kur buvo nuolat fiksuojami šios ligos atvejai, bet infekcija išplito įvairiose tiek Europos, tiek pasaulio šalyse. Tad PSO ir priėmė tokį sprendimą pripažinti šios ligos plitimą tarptautinio masto ekstremalia visuomenei sveikatos situacija“, – sakė NVSC specialistė.
Ji nurodė, kad toliau kiekviena šalis turi atitinkamai reaguoti – pasirengti tam tikrus planus, žinoti, kaip elgtis, jei būtų nustatytas šios ligos atvejis: „Nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų kol kas nėra registruota, jų daugėjant pasaulio šalyse ir paskelbus ekstremalią situaciją, esame tam pasirengę.
Turime beždžionių raupų atvejų ir sąlytį turėjusių asmenų valdymo rekomendacijas, gydymo įstaigos yra informuotos, kaip reikėtų elgtis, yra tam tikri teisės aktai, kuriais vadovaujantis būtų veikiama nustačius tam tikrą užkrečiamosios ligos, nebūtinai vien beždžionių raupų, atvejį. Turime ir laboratorines galimybės nustatyti atvejus, taigi sekame situaciją ir vadovaujamės tomis pačiomis rekomendacijomis, kaip ir kitos šalys.“
Kaip patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jei Lietuvoje prasidėtų beždžionių raupų plitimas, būtų įgyvendinamos PSO rekomenduojamos kontrolės priemonės, kurios siūlomos šalims paskelbus visuomenės sveikatos ekstremaliąją situaciją.
Pagal šias priemones būtų vykdoma beždžionių raupų atvejų epidemiologinė priežiūra; stiprinami beždžionių raupų atvejų aptikimo pajėgumai; didinamas visuomenės informuotumas apie beždžionių raupų viruso perdavimą, susijusias prevencijos ir apsaugos priemones bei beždžionių raupų simptomus ir požymius, taip pat skelbiama statistinė informacija; vykdomas pacientų ištyrimas, izoliavimas ir konsultavimas, kaip mažinti tolesnį viruso plitimą; vykdomas su kelionėmis susijusių sąlytį turėjusių asmenų sekimas, ir kt.
Prievolės izoliuotis nenumato
Paklausta, ar pagal minimą reagavimo planą nustačius beždžionių raupų atvejį galėtų būti reikalaujama izoliuotis kaip ir esant COVID-19 ligai, G. Gargasienė teigė, kad jokios prievolės nėra numatytos. Kita vertus, susirgus bet kokia užkrečiamąja liga tam tikrų taisyklių laikytis būtina.
„Dabar visų pirma kalbame apie pačios ligos nustatymą – kad būtų ne vien įtarimas, bet ir patvirtinimas. O toliau sektų to atvejo kontaktų išaiškinimas ir jam reikalingos informacijos suteikimas. Kol kas tikrai nebuvo strateginio sprendimo priverstinai izoliuoti kontaktą turėjusius asmenis, numatyta rekomenduoti izoliuotis, jei asmuo turi ligai būdingų simptomų, toliau stebėti savo būklę jiems atsiradus.
Tokiu atveju kaip ir bet kuris susirgęs asmuo toks žmogus turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tada jau būtų priimami atitinkami sprendimai. Jokie privalomi nurodymai nėra taikomi, bet susirgęs asmuo turi laikytis tam tikrų rekomendacijų – likti namie, laikytis nurodymų dėl gydymo. Kitaip sakant, turi laikytis tam tikrų tvarkų sergant užkrečiamąja liga tam, kad jos neplatintų“, – aiškino NVSC specialistė.
Vakcinos – jau pakeliui į Lietuvą
Dar tik pasirodžius žiniai apie beždžionių raupų protrūkį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo prabilti apie vakcinų įsigijimą. Artimiausiu metu jų jau laukiama Lietuvoje.
„Proporcingai paskirsčius vakcinas, kurias visoms šalims narėms perka Europos Komisija, Lietuvai tenka 1400 vakcinų, jas planuojama pristatyti iki vasaros pabaigos“, – nurodė SAM.
Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį pateikė rekomendaciją leisti raupų vakcina skiepyti nuo beždžionių raupų.
„EVA vaistų žmonėms komitetas (CHMP) rekomendavo išplėsti raupų vakcinos „Imvanex“ indikacijas, įtraukiant suaugusių asmenų apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime.
Pirmadienį Europos Komisija patvirtino vakcinos nuo raupų naudojimą siekiant apsisaugoti nuo beždžionių raupų, pranešė šį preparatą sukūrusi Danijos vaistų gamintoja.
Danijos bendrovės „Bavarian Nordic“ sukurta vakcina „Imvanex“ 2013 metais buvo registruota ES suaugusiųjų profilaktikai nuo raupų. Ji taip pat buvo laikoma potencialia vakcina nuo beždžionių raupų dėl beždžionių raupų ir raupų virusų panašumo.
Tiesa, ši vakcina nebūtų taikoma masiniam skiepijimui. G. Gargasienė nurodė, kad skiepijimo rekomendacijos iš esmės kaip ir yra, tačiau konkretūs sprendimai, kokias kontaktines grupes, rizikos asmenis rekomenduojama skiepyti būtų priimti priklausomai nuo ligos plitimo masto, kontaktų kiekio Lietuvoje.
„Kol kas tikrai nėra įvardyta konkrečiai, kokie asmenys būtų skiepijami, bet turint vakciną esant reikalui turbūt bus patikslintos asmenų grupės, kurios galėtų ir turėtų gauti šią vakciną“, – sakė ji.
Pasak SAM, vakcinas planuojama skirti didelės rizikos kontaktiniams asmenims – sveikatos priežiūros specialistams, laboratorijų darbuotojams.
„Vakcinacijos rekomendacijos šiuo metu yra atnaujinamos atsižvelgiant į naujausias Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas“, – rašoma portalui tv3.lt pateiktame atsakyme.
Portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nurodęs, jog gimusieji iki 1980 m. greičiausiai jau turi turėti imunitetą, mat buvo pagal tuometes vakcinacijos schemas nuo raupų paskiepyti anksčiau. „Šie žmonės turėtų turėti imunitetą ir beždžionių raupams“, – sakė jis.
Beveik visi užsikrėtė lytiniu keliu
Specialistai pažymi, kad beždžionių raupai yra mažiau pavojingi ir mažiau užkrečiami nei raupai, kurie buvo išnaikinti 1980 metais.
Pirmieji ligos simptomai yra karščiavimas, raumenų, galvos ir nugaros skausmai, pasireiškiantys per penkias dienas po užsikrėtimo. Vėliau ant veido, delnų ir padų atsiranda į vėjaraupius panašių bėrimų, vėliau – odos pažeidimų, galinčių išplisti į kitas kūno vietas.
95 proc. atvejų beždžionių raupais užsikrečiama lytinių keliu, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto iki šiol didžiausio masto tyrimo, kuriame dalyvavo 528 žmonės iš 16 šalių, duomenys.
Tyrimas parodė, kad 98 proc. užsikrėtusiųjų yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais.
„Bėrimas su pūslelėmis – tai pats specifiškiausias simptomas. Jis gali atsirasti įvairiose kūno srityse, priklausomai nuo kontakto vietos – ant pėdų, plaštakų, veido, akių, burnos, lytinių organų srityse. Tačiau jei žmogus pajuto karščiavimą, galvos, raumenų skausmą, silpnumą, bet neturėjo rizikos veiksnių, kurie leistų įtarti beždžionių raupų atvejį, taip gali pasireikšti bet kokia užkrečiamoji liga“, – pastebėjo G. Gargasienė.
Ji kartu priminė, kad šios infekcijos inkubacinis periodas yra gana ilgas – nuo 5 iki 21 dienos, tad jei jau žmogus turėjo kontaktą su tiksliai žinomu beždžionių raupų atveju, tris savaites savo sveikatą stebėti ir reikėtų.
Kam kelia didžiausią riziką?
NVSC specialistė priminė, kad labiausiai beždžionių raupai pavojingi tiems, kurie turi nusilpusią imuninę sistemą. Taip yra vien dėl to, kad gali išsivystyti sunkesnė ligos forma.
„Apie ligos sunkumą galėtų labiau klinicistai komentuoti, tačiau kol kas labai sunkių formų Europoje nėra registruota. Literatūroje yra rašoma, kad nuo bėrimų gali ir randai atsirasti, tačiau to kol kas vėlgi neišeina pagrįsti konkrečiais praktiniais atvejais. Kaip reaguoja organizmas, labai priklauso ir nuo individualių organizmo savybių.
Bet yra akcentuojama, kad jei yra maži vaikai, besilaukiančios moterys ar vyresnio amžiaus žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, jiems rizika susirgti sunkesne ligos forma yra sunkesnė“, – sakė ji.
G. Gargasienė priminė, kad nors dabar daugiausiai atvejų išplito per nesaugius lytinius santykius, infekcija gali plisti ir per kūno skysčius – kraujo skysčius ar bėrimų pūslelių turinį, jei yra odos kontaktas.
„Gali plisti ir per oro lašelius, bet, reikia pastebėti, kad čia turi būti ilgas labai artimas kontaktas – veido į veidą su sergančiu asmeniu. Taip pat galima užsikrėsti per aplinkos daiktus – patalyne, rankšluosčius, drabužius ar kitus daiktus, su kuriais kontaktavo sergantis asmuo“, – vardijo ji.
Situacija nėra įprasta
Paklausta, ar išties beždžionių raupai netolimoje ateityje gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir Lietuvoje, pašnekovė teigė, kad bet kokios prognozės – nedėkingas dalykas. Aišku viena, kad ypač keliaujantiems asmenims reikia būti atidesniems, laikytis prevencinių priemonių – nepamiršti ne tik rankų higienos, naudoti apsaugos priemones nesaugių lytinių santykių metu.
„Bet kuriuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei jau PSO pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija, tai jau yra tam tikras pasirengimo lygis visiems, kad reikia stebėti situacija, nes ji nėra įprasta. Jeigu žmonės laikytųsi prevencijos priemonių, kreiptųsi į gydytojus pajutę ligos simptomus, tokių atvejų turėtų mažėti.
Bet tai prognozuoti labai sunku, juk dabar – atostogų metas, vyksta įvairūs renginiai, sudėtingas žmonių sąmoningumo klausimas, visi pervargę nuo pandeminių ribojimų ir yra atsipalaidavę. Tad sunku pasakyti, ko galima tikėtis. Mūsų kaimynai latviai ir estai turi po kelis registruotus atvejus, bet jie visi įvežtiniai. Tad ir mūsų žmonės keliauja, dalyvauja įvairiose veiklose, tad to išvengti gali nepavykti. Laukiame, tikimės, nesulauksime, bet esame pasiruošę, jei bus nustatytas atvejis“, – sakė ji.
Nauja tai, kad perduodamas iš žmogaus žmogui
Apie galimą ligos vystymosi eigą yra užsiminęs ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis. Anot jo, akivaizdu, kad tai nėra tokio didelio išplitimo pavojumi pasižyminti liga kaip kad COVID-19.
„Šis virusas nėra naujas ir jis ne tiek užkrečiamas kaip tie virusai, kurie turi visiškai kitokią epidemiologinę charakteristiką. Šiuo atveju beždžionių raupai žinomi seniai, nauja yra tai, kad atsirado plitimo mechanizmas iš žmogaus žmogui. Šiuo atveju tam tikros socialinė grupės dažniau užsikrečia ir perduoda dažniau šią viruso atmainą. Ši liga yra gerai žinoma, yra ir sukurta vakcina“, – kalbėjo jis „Žinių radijui“.
Jis atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju budrumo prarasti negalima – turi būti tam tikrų grupių informavimas, stipri informacinė kampanija, kad visuomenė suvoktų, jog liga gali būti perduodama iš žmogaus žmogui.
