Šias gėles pamėgs ir kambarinių gėlių mėgėjai, nes kai kurios rūšys pritaikytos auginti patalpose.
Raktažoles auginti nesudėtinga, jas lengva padauginti, pakančios mūsiškoms žiemoms. Bet čia dar ne viskas, nes šios gėlės pasižymi ir vaistinėmis savybėmis – natūraliai augančios atstovės lapų galite ir pakramsnoti ar iš visų dalių išsivirti sveikatingos raktažolių arbatos.
Tad „trukt už vadžių“ ir aptarsime visus su raktažolėmis susijusius elementus.
Raktažolė – trumpai apie jos išvaizdą ir paplitimą
Nerkime į botanikos pasaulį, kuriame atrasite raktažolės (Primula) vardu pasidabinusią raktažolinių (Primulaceae) šeimos atstovę. Tai vienos puošniausių dažniausiai daugiamečių pavasarinių gėlių, kurios labai mėgiamos visame pasaulyje.
Jos žiedų būna beveik visų įmanomų spalvų ir skirtingų formų, pavyzdžiui, varpiški, piltuviški, plokšti, vamzdiški, pavieniai, skėčio, šluotelės, kekės, rutulio ar varpos pavidalo žiedynuose. Lapai taip pat nėra vienos formos – ištisiniai arba skiautėti, kotuoti ar bekočiai, pliki ar plaukuoti, neretai augantys skrotele ar rozete.
Šių spalvingųjų gėlyčių natūraliai paplitusių galima rasti daugiau nei 500 rūšių Šiaurės Pusrutulio vidutinėje juostoje bei atogrąžose. Jos retos Pietų pusrutulyje – ten auga tik kalnuose ir žinomos vos kelios rūšys.
Auga kalnuotose pievose, uolėtuose šlaituose, drėgnose pievose, šviesiuose miškuose. Lietuvoje auga 2 rūšys, bet gėlynuose auginama dauguma atvežtinių rūšių, veislių ir hibridų.
Raktažolių rūšys gėlyne
Apie raktažolių rūšis daug ką galima pasakyti, bet apsiribokime dažniausiai Lietuvoje auginamomis ar šiaip kažkuo ypatingomis raktažolių rūšimis.
Botanikai jas skirsto įvairiai, o vienas iš būdų – pagal žydėjimo laiką į 7 grupes, kur I grupė yra ankstyviausiai nuo kovo pradžios žydinčios raktažolės, VII kategorijos – žydinčios liepos–rugpjūčio mėn. Kitas patogus skirstymas – pagal žiedyno formą, kurios būna kiliminės, skėtiškos, rutuliškos, varpelinės, kandeliabrinės (žiedmenturės).
Kiliminės raktažolės (bestiebės)
Julijos raktažolė (Primula juliae) – viena populiariausių rūšių, neaukšta, apie 6 cm aukščio iš skrotelės auganti gėlė su nedideliais lapais. Žiedai pavieniai, kurie žydi nuo balandžio pradžios ar anksčiau.
Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris) – siekia 10–30 cm aukštį, turi paprastus, gelsvus, piltuvo formos žiedelius, augančius pavieniui. Lapai auga rozete ir esti šviesiai žalios spalvos. Žydi nuo balandžio mėn.
Skėtiškos raktažolės
Ausytoji raktažolė (Primula auricula) – dažnai mėgstamos pilnavidurės šios rūšies formos, kurių geltoni žiedai auga kekėmis ant 5–20 cm ilgio kotelių. Jų lapai neva primena ausį. Žydi gegužę.
Aukštoji raktažolė (Primula elatior) – užauga iki 20–30 cm aukščio su skėtiniu žiedynu, o žiedai dideli su piltuvo formos vainikėliais. Gėlė žydi nuo balandžio pabaigos.
Gauruotoji raktažolė (Primula pubescens) – tai 8–20 cm aukščio hibridas su skėtišku žiedynu, kurį dažniausiai sudaro dvispalviai žiedai. Lapai plaukuoti, todėl ir vadinama gauruotąja. Žydi gegužę.
Gegužraibinė raktažolė (Primula vialii) – ši gėlė tikrai išskirtinė, nes 30–40 cm aukščio status žiedynas yra tankios, 6–18 cm ilgio varpos formos, o rožiniai žiedeliai tikrai primena gegužraibes ar laukines orchidėjas. Žydėti pradeda nuo birželio pabaigos.
Pavasarinė raktažolė (Primula veris) yra natūraliai auganti mūsų pievų gėlytė, bet prekyboje galite rasti ir jos veislių bei hibridų. Tai iki 25 cm aukščio užaugantis augalas, kurio žiedai skėtiškame žiedyne nusvirę lyg varpeliai, o lapai ilgi, raukšlėti.
Dar dažnai sutiksite šiurpinę (Primula cortusoides), ilgalapę (Primula frondosa), kraštuotąją (Primula marginata), gyslotąją (Primula polyneura), rausvąją (Primula rosea) raktažoles, o raktažolė pelenėlė (Primula farinosa) yra mūsų natūraliai augantis Raudonosios knygos paveldas.
Rutuliškos raktažolės
Dantytalapė raktažolė (Primula denticulata) – labai graži iki 10–40 cm užauganti gėlė su rutulio formos žiedynu ir dideliais (iki 30 cm ilgio) lapais. Žydi nuo balandžio pabaigos.
Rutulinė raktažolė (Primula capitata) – iki 20 cm aukščio užauganti gėlė, su mėlynai violetiniais žiedais rutuliškame žiedyne. Žydi nuo birželio mėn.
Kitų grupių gėlės auginamos rečiau, kur IV varpelinėms raktažolėms priskiriamos kalninė (P. alpicola), plačiažiedė (P. florindae), sikiminė (P. sikkimensis) raktažolės, o V grupės kandeliabrinėms, žiedmenturėms raktažolėms priklauso Bulėjaus (P. bulleyana), japoninė (P. japonica), miltuotoji (P. pulverulenta) ir kitos raktažolės.
Kambaryje auginamos raktažolės
Šiomis gražuolėmis norima džiaugtis ne tik gėlyne, bet ir patalpose, tad yra rūšių, hibridų ir veislių, kurios pritaikytos auginti būtent kambariuose. Kai kurios iš tropinių šalių kilusios raktažolės neištveria žemesnės nei 0 °C temperatūros, tad jas belieka auginti namuose.
Kitoms rūšims tinka abejos auginimo sąlygos – ir vienur, ir kitur auginamos ausytoji, aukštoji, daugiažiedė raktažolė.
Auginti raktažoles kambaryje nesudėtinga. Jas laikykite nelabai saulėtoje vietoje, pavasarį ir vasaros metu šiek tiek vėsioje (10–16 °C) temperatūroje. Palaikykite nuolat drėgną dirvą ir gerą ventiliaciją.
Nuo rudens reikia papildomai tręšti skystomis trąšomis, padidinti oro drėgnumą, nes tuo metu ima ruošiasi krauti žiedus ir lapkritį–kovą žydi. Reikia nuolat palaikyti tinkamą augalo higieną skabant sergančius, pageltusius lapus ir žiedus.
Kaip auginama raktažolė gėlyne?
Vieta. Raktažolė yra tipinė alpinariumų gėlė, todėl ji auga netiesiogiai saulėtoje vietoje, bet dėl drėgmės užtikrinimo jos dažniau sodinamos daliniame pavėsyje ar visiškoje paunksmėje. Po medžiais ir krūmais ne taip greitai išgaruoja joms ypač reikalinga drėgmė, todėl čia dažnai ir sodinamos. Idealiausia, kai jos saulės gauna ryte, o per vidurdienio ir popietės kaitrą išbūna pavėsyje.
Dirvožemis. Gėlės auga purioje, vandeniui laidžioje, drėgnoje, trąšioje, humusingoje žemėje, kurios pH 5,5–6,0 ar neutralus. Drenažui pagerinti 20–30 cm gylyje reikėtų papilti žvyro ar skaldos.
Raktažolė: sodinimas ir persodinimas
Gėlynuose auginama raktažolė sodinama maždaug 15–30 cm atstumu viena nuo kito. Pasodinę kruopščiai palaistykite ir užberkite sluoksnį mulčio.
Vazone auginamas raktažoles persodinkite ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje kas 2–4 metus į didesnius vazonus, pripildytus geros, laidžios gėlių žemės. Augalus sodinkite į vazonus taip, kad šaknų gniužulo viršus būtų šiek tiek aukščiau dirvos lygio. Venkite dėti dirvožemio aplink stiebą.
Raktažolių priežiūra
Laistymas. Tai viena esminių raktažolių gyvavimo procedūrų, nes šioms gražuolėms reikia daug vandens. Žemė turi būti nuolat drėgna, bet nepermirkusi.
Mulčiavimas. Jeigu pamulčiuosite raktažoles nerūgščiomis durpėmis, jos lengviau ištvers žiemas.
Tręšimas. Vegetacijos laikotarpiu tręšiama 2–3 kartus. Tai daroma pavasarį, kai jos atželia, antrą kartą prieš žydėjimą ir galiausiai prieš antrąkart išleidžiant lapus ar pasibaigus žydėjimui liepos pabaigoje–rugpjūtį. Labiausiai joms tinka organinės trąšos, tokios kaip srutos, taip pat pomidorams skirtos skystos trąšos.
Genėjimas. Pastoviai palaikykite augalo higieną pašalindami gelstančius lapus, nužydėjusius žiedus.
Žiemojimas. Iš esmės dauguma rūšių yra ištvermingos lietuviškoms žiemoms, bet esant besniegėms sąlygoms, raktažoles reikėtų pridengti. Tada geriau pridenkite eglišakėmis, bet dažniausiu atveju užtenka tik mulčiuoti.
Raktažolių dauginimas
Sėklomis. Šiuo būdu gali būti sunku padauginti hibridinius augalus, bet nemažai rūšių augimas iš sėklų yra labai veiksmingas. Geriausia sėklas sėti ką tik surinktas, kol nesumažėjo jų daigumas. Sėkite į dėžutes, pripildytas durpių, lapinės žemės bei smėlio mišiniu ir daiginkite lauke, nors galima sėti ir tiesiai į lysves.
Išbarstytas sėklas vos užberkite žemėmis, priglauskite mentele, uždenkite stiklu ar plėvele bei daiginkite prie 18 °C temperatūros. Daigai laistomi atsargiai, nes jie jautrūs drėgmės pertekliui.
Kero dalijimu. Raktažoles galite „išmėsinėti“ ir padalyti į daugybę naujų dukterinių augalų, nes jos greitai atželia. Tai netgi dažnai ir būtina padaryti, kad augalai augtų sveiki ir jie atsinaujintų.
Auginiais. Dažniausiai tokiu būdu dauginamos ausytosios ir gauruotosios raktažolės, kuomet paimti auginiai vasaros metu dauginami gegužės–birželio mėnesiais pritemdytuose inspektuose.
Raktažolė: ligos ir kenkėjai
Kadangi raktažolė labai populiari, tai ne naujiena, kad ir šioji gėlė susiduria su įvairiausiais priešais – ligomis ir kenkėjais. Iš ligų žinoma ramuliariozė, kekerinis puvinys, netikroji miltligė, rūdys, mozaika.
Raktažoles gali atakuoti ir nespecifiniai virusai, tokie kaip agurkų mozaikos, tabako nekrozės, tabako garbanotosios dryžligės, pomidorų dėmėtojo vytulio, liucernos mozaikos ir kiti virusai.
Raktažoles reikės saugoti ir nuo gausybės kenkėjų. Tai yra sraigės ir šliužai, voratinklinės erkės, amarai.
Raktažolių nauda ir vaistinės savybės
Nors įsigyti galima įvairių rūšių raktažoles, kuriomis pagražinsite klombas, lysves, gėlynus, alpinariumus ar kapavietes, tačiau natūraliai augančią raktažolę galite panaudoti ir kitiems tikslams.
Pavasarinė raktažolė – nepaprastai naudingas vaistinis augalas, kuris gelbsti gydant kvėpavimo takų ligas, atpalaiduojant spazmus, raminant nervus, paskatinant išsiskirti šlapimą. Tam ruošiama raktažolių arbata iš žiedų, šakniastiebių ar lapų.
Jei lapus vartosite maistui, tai pasipildysite organizmą vitaminais, antioksidantais, eteriniais aliejais, glikozidais, saponinais, taninais.
Šaltinis: derlingas.lt
