• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Storosios žarnos vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų pasaulyje. Nors medicina sparčiai tobulėja, daugelis atvejų diagnozuojami per vėlai, nes ankstyvosios stadijos dažnai praeina be aiškių simptomų. Kokie yra pagrindiniai šios ligos rizikos veiksniai, kokius simptomus reikėtų vertinti rimtai ir kaip galima užkirsti kelią vėžio vystymuisi? 

Storosios žarnos vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų pasaulyje. Nors medicina sparčiai tobulėja, daugelis atvejų diagnozuojami per vėlai, nes ankstyvosios stadijos dažnai praeina be aiškių simptomų. Kokie yra pagrindiniai šios ligos rizikos veiksniai, kokius simptomus reikėtų vertinti rimtai ir kaip galima užkirsti kelią vėžio vystymuisi? 

REKLAMA

Storosios žarnos vėžys – tai liga, kurios pradžia dažnai lieka nepastebėta. „Tai piktybinių ląstelių augimas mūsų storajame žarnyne“, – trumpai apibrėžia Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas, chirurgas, doc. dr. Audrius Dulskas. 

Simptomai, kurie neturėtų likti nepastebėti

 

Ankstyvosiose stadijose jokių simptomų pacientai nejaučia, todėl liga gali progresuoti nepastebimai. Dažnu atveju pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai atsiranda jau vėlyvesnėse stadijose. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kas liūdniausia, kaip ir daugelio turbūt vėžių atvejų, tai ankstyvos formos, deja, neturi požymių, bet jeigu jie atsiranda, tai galėtų būti kraujavimas, tuštinimosi pakitimai, svorio kritimas, pilvo pūtimai, pakitusi išmatų forma“, – vardija specialistas.

REKLAMA

Taigi, pagrindinis iššūkis – laiku pastebėti pirmuosius signalus ir nedelsti kreiptis į gydytojus. Nors mokslininkai vis dar ieško tikslių storosios žarnos vėžio priežaščių, jau dabar aišku, kad gyvenimo būdas atlieka svarbų vaidmenį. 

„Nutukimas, diabetas, lėtinis uždegiminis procesas – visa tai gali padidinti susirgimo tikimybę. Taip pat svarbūs faktoriai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, per didelis raudonos ir perdirbtos mėsos kiekis mityboje ir iki 5-10 procentų kai kurie genetiniai faktoriai“, – aiškina doc. dr. A. Dulskas.

REKLAMA
REKLAMA

Amžius taip pat prisideda prie rizikos, kadangi vyresniame amžiuje mutacijų ląstelėse kaupiasi daugiau.

„Storosios žarnos vėžys dažniausiai atsiranda po 50-ies. Tačiau stebime ir naują tendenciją – jaunesni pacientai taip pat vis dažniau suserga. Yra netgi prognozuojama, kad iki 2030 m. tokių pacientų gali padaugėti iki 20-30 procentų“, – dalijasi gydytojas.

Jei kyla bent menkiausias įtarimas, gydytojai rekomenduoja atlikti tyrimus. 

„Aukso standartas, be kurio mes jokio gydymo nepradedame, yra kolonoskopija – viso žarnyno apžiūra endoskopu, kai paimamos biopsijos. Taip pat atliekama kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, jei reikalinga – papildomi tyrimai“, – sako doc. dr. A. Dulskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laimei, gydymo metodai sparčiai tobulėja. 

„Operacinis gydymas vis dar yra aukso standartas. Tačiau, jei vėžys yra lokaliai išplitęs, kartais skiriama chemoterapija, kad navikas sumažėtų. Tiesiosios žarnos vėžiui galime taikyti spindulinę terapiją ar net imunoterapiją, kuri, labai retais atvejais, gali visiškai sunaikinti naviką“, – pasakoja chirurgas.

REKLAMA

Gydymo planas nustatomas multidisciplininėje komandoje, kurioje dalyvauja skirtingų sričių specialistai, siekdami parinkti tinkamiausią gydymo strategiją konkrečiam pacientui.

Prevencija: ar galima išvengti vėžio?

Nors visiškai apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio neįmanoma, riziką galima sumažinti. 

„Pirmas dalykas, aišku, sveika gyvensena –  tai aktyvus gyvenimas, fizinis aktyvumas, sveika mityba, daug daržovių, ta vadinamoji Viduržemio pakrantės dieta, į kurią įeina ir jūros gėrybės, ir daug daržovių turinti dieta, dar ir raudonos mėsos.

REKLAMA

Daugelis organizacijų rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 200-300 gramų raudonos mėsos per savaitę, vengti alkoholio, rūkymo“, – pabrėžia doc. dr. A. Dulskas.

Svarbiausias prevencinis žingsnis – dalyvavimas profilaktinėse programose. 

„Kai kuriose šalyse žmonės nuo 45 metų, kai nėra simptomų, dalyvauja patikros programose. Nėra jokių skundų, tačiau jie atvyksta kas du metus profilaktiškai pasitikrinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tada yra atliekamas slaptas kraujo testas be jokių invazijų. Jeigu jis yra teigiamas, tada atliekama kolonoskopija, kuri taip, jau yra invazinė procedūra, bet tikrai nereikia laukti, kol bus skundai.

Labai dažnai pacientai sako: nedalyvavau dėl to, kad nejaučia jokių skausmų, tai automobilį kas du metus tikriname, nors ir nėra jokių skundų jo veikla, o sveikata žmonės nesirūpina, reiktų pirmiau pasirūpinti sveikata“, – vaizdingai palygina gydytojas.

Pasak doc. dr. A. Dulsko, egzistuoja daug klaidingų įsitikinimų apie maistą ir jo poveikį vėžiui: „Taip, tam tikri produktai gali turėti kancerogeninių savybių. Bet auksinės kulkos, apsaugančios nuo vėžio, deja, neturime.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų