Mokslininkai ištyrė keturis geriausiai vertinamus purškalus nuo rasojimo, o taip pat penkių rūšių „Amazon“ parduodamas servetėles nuo rasojimo, skelbia theguardian.com.
Visuose devyniuose gaminiuose jie rado fluortelomero alkoholių (FTOH) bei fluortelomero etoksilatų (FTEO), o taip pat dviejų tipų perfluoralkilo ir polifluoralkilo medžiagų (PFAS). PFAS medžiagos vadinamos „amžinaisiais chemikalais“, nes aplinkoje jos išlieka itin ilgą laiką.
„Mūsų tyrimai rodo, kad purškaluose yra iki 20,7 miligramų PFAS viename mililitre skysčio, o tai yra labai aukšta koncentracija“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Nicholas Herkertas, podoktorantūros stažuotojas iš „Duke“ universiteto „Nicholas“ aplinkosaugos mokyklos.
Yra siejamas su vėžiu, skydliaukės ligomis, vaisingumo sutrikimais
Sąlytis su kai kuriomis PFA medžiagomis – ypač su perfluoroktano rūgštimi (PFOA) ir perfluoroktano sulfonatų rūgštimi (PFOS) – yra siejamas su vėžiu, skydliaukės ligomis, vaisingumo sutrikimais bei kitomis sveikatos problemomis.
N. Herkertas pastebėjo, kad FTOH ir FTEO medžiagos dar nėra gerai ištirtos, todėl mokslininkai tiksliai nežino, kokią grėsmę sveikatai jos gali kelti, tačiau šiuo metu turimi tyrimai rodo, kad įkvėpti arba per odą įsigėrę FTOH junginiai organizme gali skaidytis ir virsti nuodingaisiais ilgaamžiais PFA junginiais.
FTEO medžiagos, kurių rasta visuose keturiuose purškaluose nuo rasojimo, taip pat buvo analizuojamos kitame naujame tyrime, kuris parodė, kad laboratorinėje aplinkoje jos pasižymi reikšmingu ląsteles modifikuojančiu toksiškumu ir virsta riebalų ląstelėmis, aiškino N. Herkertas.
„Baisu ir pagalvoti, kad žmonių kasdien pandemijos metu apsaugai nuo viruso naudojamos priemonės gali jiems kelti kitokį pavojų“, – sakė Heather Stapleton, to paties universiteto aplinkos chemijos ir sveikatos profesorė.
Dar reikia atlikti daugiau tyrimų
H. Stapleton inicijavo studiją peržiūrėjusi ingredientus, išvardintus purškalo nuo akinių rasojimo buteliuko etiketėje – šį purškalą ji buvo nupirkusi savo devynmetei dukrai. Profesorė pastebėjo, kad kitų aštuonių gaminių etiketėse sudėtinės dalys net nebuvo nurodytos, todėl buvo neįmanoma pasakyti, ar juose yra toksiškų medžiagų, kol šių skysčių ji neištyrė savo laboratorijoje.
N. Herkerto ir H. Stapleton kartu su kolegomis atliktas tyrimas yra tik antrasis kada nors atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojami FTEO junginiai. Tyrėjai šią recenzuojamame žurnale „Environmental Science & Technology“ pasirodžiusią studiją publikavo sausio 5 dieną.
N. Herkertas bei H. Stapleton sako, kad pirminiams rezultatams patvirtinti dar reikia atlikti daugiau tyrimų, kuriuose būtų atliekami bandymai su gyvais organizmais – tai būtų kitas jų žingsnis. Didesniu purškalų ir servetėlių ėminių kiekiu pagrįsti tyrimai taip pat gali padėti identifikuoti nežinomus chemikalus, kurie naudojami šiuose gaminiuose.
„Dėl koronaviruso vis daugiau žmonių, įskaitant ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus bei kitus pirmosios pagalbos darbuotojus, naudoja šias priemones, kad dėvint kaukes ar veido skydelius akiniai nerasotų“, – sakė H. Stapleton, – „Jie turi teisę žinoti, iš ko pagamintos šios priemonės“.
