Mane kasdien pykina jau šešis mėnesius. Tyriausi, dariausi kraujo tyrimus ir skenavimus, į mano pilvą net buvo įleista vaizdo kamera. Bet jokie tyrimai nedavė rezultatų.
Man buvo pasakyta, kad simptomus greičiausiai sukelia stresas. Krinta svoris ir jaučiuosi išsekusi. Nežinau, ką daryti. Nuolatinis pykinimas be jokios priežasties yra labai varginantis sutrikimas – daugelis pacientų man skundžiasi, kad stiprų pykinimą pakelti yra sunkiau, nei skausmą, o jūsų patiriamas svorio kritimas patvirtina, kad tai stipriai veikia jūsų sveikatą.
Atsimenu, kaip prieš keletą metų lygiai tokius pat simptomus man pasakojo vienas pacientas. Visai kaip jums, jam buvo atlikta daugelis tyrimų, bet nenustatyta jokia diagnozė, ir galiausiai tuomet buvo padaryta išvada, kad pykinimo priežastys yra psichologinės, o ne fiziologinės.
Jokiu būdu nesakau, kad pykinimą išsigalvojate ar kokiu nors būdu sąmoningai sau jį sukeliate. Atvirkščiai – pykinimas, kaip ir panika, gali būti žmogaus sąmoningai nekontroliuojami.
Vėmimas, kurio dalį sudaro ir pykinimas – tai sudėtingas nervinės ir hormoninės sistemų sąveikos derinys, kurio negalite paveikti.
Kad įsivaizduotumėte reiškinio sudėtingumą – viena smegenų dalis, chemoreceptorinių dirgiklių zona, yra jautri daugeliui veiksnių (pavyzdžiui, hormonams, vaistams ir toksinams) ir gali sukelti pykinimą.
Taip pat yra kita smegenų dalis, vadinama nucleus tractus solitarius, kuri veikia kaip centrinis vėmimo generatorius.
Šias dvi smegenų dalis daugelis ryšių jungia tarpusavyje bei su kitomis smegenų dalimis, įtakojančiomis šį jausmą, pavyzdžiui, su hipotalamu (kuris, be kita ko, kontroliuoja hormonus), limbine sistema (emocijų būstine) ir smegenų žieve, kurioje pykinimas yra sąmoningai suvokiamas, jei, pavyzdžiui, pamatote ką nors nemalonaus.
Jei pacientas patiria nenumaldomą pykinimą, labai svarbu išsiaiškinti jo ligos istoriją ir tuomet atlikti išsamius klinikinius tyrimus, kaip ir buvo padaryta jūsų atveju.
Dažniausios fiziologinės pykinimo priežastys yra gastritas, skrandžio sienelių uždegimas, kuris gali pasireikšti, jei vartojami stiprieji alkoholiniai gėrimai, aspirinas arba jei apsinuodijama maistu.
Jei neaptinkama jokios fiziologinės pykinimo priežasties, turi būti apsvarstyta psichologinio pykinimo galimybė – būtent todėl jums buvo pasakyta, kad simptomus sukelia stresas.
Jau vien tai, kad nerandama suprantamos priežasties, gali kelti nerimą – todėl turiu pasiūlymą.
Medicininiuose leidiniuose rašoma apie pacientus, kuriems nerimas kartu su depresija pasireiškia pykinimu – atsimenu skaitęs du tokius atvejus, kai problemą išspręsti padėjo antidepresantas escitalopramas.
Žinoma, depresija gali pasireikšti „užsimaskavusia“ forma ir kelti simptomus (pavyzdžiui, nusilpimą, svorio kritimą, pykinimą ir galvos skausmą) nebūtinai sąlygodama ir liūdesį ar nuotaikos depresiją.
Jums gali praversti nukreipimas pas psichiatrą, kadangi gali būti naudingas medikamentinis gydymas antidepresantais, bet jie turi būti paskirti tik įgudusio ir patyrusio gydytojo.
