E. Laurinaitis teigė, kad norą kažką nuveikti visada lydi perfekcionizmas. Nors žmonės nesijaučia pakankamai geri, tačiau nori būti geriausi ir atvirkščiai.
Tėvų skyrybos kenkia vaikui
Gydytojas paaiškino, iš kur atsiranda perfekcionizmas. „Perfekcionizmas yra menkavertiškumo antra monetos pusė. Kai aš nesijaučiu pakankamai geras, aš noriu būti geriausias. O jeigu aš jaučiuosi pakankamai geras, man visai nereikia stengtis būti pačiu geriausiu.
Kada susiformuoja mūsų vertės jausmas? Jisai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Jisai nėra įgimtas, įgimtas tik poreikis būti pripažintam. Tai yra svarbu. Mes atsinešam jį, bet paskui mūsų elgesys su mūsų vaikais formuoja šią jų savivertę,“ – kalbėjo E. Laurinaitis.
Tėvų skyrybos yra didelė trauma vaikui. Kaip sako E. Laurinaitis, tuo metu sugriūna vaiko pasaulis ir vaiko savivertė, kurią laikė abu tėvai: „Tada vaikai labai dažnai galvoja, kad kalti jie. Tėvai išsiskyrė dėl to, kad su tokiais blogais jais gyvent neįmanoma.
Viena iš krypčių yra tokiam blogam nepasilikti, o kita kryptis – pasistengti būti geriausiu. Pasistengt įrodyti, kad aš nesu kaltas, kad aš galiu vis dėlto užsitarnauti kad su manimi taip daugiau nebesielgtų. Todėl, kad skyrybas vaikas vis vien išgyvena kaip palikimą. Visišką palikimą.“
Sėkmė nėra statusas
Gydytojas psichiatras sako, kad noras tapti sėkmingais priklauso nuo to, kaip mes tą sėkmę apibūdiname. Dažniausiai žmonės sėkmę suvokia kaip tam tikrą statusą, tačiau tai yra paties žmogaus svarba, palyginus su kitais. „Kiek aš jaučiuosi esąs svarbus ir taip dažniausiai yra kalbama apie artimiausią aplinką. Aš nedarau statistinių tyrimų ir aš nežinau, kiek aš čia esu svarbus visai auditorijai.
Man rūpi tik kelių žmonių nuomonė, bet mes dažnai vartojame tokį keiksmažodį kaip visuomenė. Kokia yra visuomenės nuomonė? Šis visuomenės sureikšminimas iš tikrųjų yra kilęs iš seno kaimiško posakio – ką žmonės pasakys?“ – sakė gydytojas.
Įgūdžius reikia treniruoti
Pati sėkmingiausia ir populiariausia šių laikų knyga, parduota daugiau nei 25 mln. tiražu, yra „7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“. Knyga, kurioje pristatoma, kokius įgūdžius ir įpročius turi sėkmingi žmonės, pasak E. Laurinaičio, yra briedas. „Visų pirma, kuo daugiau mes stengiamės būti kaip kitas, tuo daugiau išlenda kažkoks atšakos į gerklę.
Kažkas ne taip, kažkas nepavyksta, kažkas vis dėlto kitaip vyksta ir rezultatas kažkoks kitoks. Gal čia aš nepakankamai stengiuosi? Gal reikia dar labiau?“ – sakė gydytojas.
E. Laurinaitis prisipažįsta, kad žodis stengtis jam yra kaip keiksmažodis. Gydytojas parodų rūmuose „Litexpo“ buvusių konferencijos dalyvėms pasiūlė pagalvoti, ar jos gali padaryti ką nors geriau nei gali. „Visi mūsų galėjimai sudaryti iš dviejų dalykų – žinių ir įgūdžių.
Ir jeigu aš noriu ką nors daryti geriau, aš turiu padidinti žinojimą ir patreniruoti galėjimą. Apie žinojimą mes galime paskaityti, sudalyvauti paskaitose ar prisižiūrėti filmukų. Galėjimą, tai yra įgūdžius, reikia treniruoti. Tai tik per veiksmą įgyjami dalykai. Jeigu aš noriu būti geresnis negu aš esu, aš turiu tobulėti pats, o ne stengtis. Kai mes pradedam stengtis, dažniausiai persistengiam,“ – pasakoja gydytojas.
