Anot gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, nors ir asmenų, kurie dalyvavo vakcinų klinikiniuose tyrimuose, amžius turi ribas, iš esmės rekomenduojama skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms.
Kiekvieno gamintojo – atskiri įspėjimai
Klabėdamas apie iki šiol naudotų gamintojų („Pfizer-BioNTech“, „Moderna“) COVID-19 vakciną, gydytojas teigė, kad, natūralu, skiepytis dažniausiai rekomenduojama toms žmonių grupėms, kurios dalyvavo klinikiniame tyrime.
„Jeigu mes paimsime amžių nuo 16 iki 64 metų, tai klinikiniame tyrime dalyvavo tokia populiacija. Taigi ir rekomenduojame skiepytis tokio amžiaus žmonėms. Jei dalyvavo virš 65 m., tai irgi taip pat.
Dažniausiai klinikiniuose tyrimuose nedalyvauja nėščios moterys. Tai čia iškyla klausimas, ar skiepytis nėščiosioms, nors nėra nė vieno atvejo, kad vakcinos, ypač tokios kaip negyvos ar sintetinės, sukeltų kažkokią kūdikio vaisiaus anomaliją. Šiuo atveju mes tikrai rekomenduojame bet kokio amžiaus žmonėms skiepytis“, – tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ metu aiškino gydytojas infektologas.
Jam antrindamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis sakė, kad kiekvieno gamintojo vakcina yra paremta klinikinių tyrimų duomenimis ir būtent kiekvienas gamintojas turi savo įspėjimus dėl savo vakcinos.
„Tarkim, dėl amžiaus grupės – vieni gamintojai yra labiau ištyrę vyresnio amžiaus grupes, kiti mažiau. Bet kol kas tokių kontraindikacijų, kad kažko griežtai negalima skiepyti, nėra“, – tvirtino jis.
Ligotiems vakcina gali pakenkti?
Nors buvo pasigirdę svarstymų, kad galbūt labai senyvo amžiaus ir ligotiems žmonėms COVID-19 vakcina skiepytis nereikia skubėti, nes bet koks menkesnis šalutinis poveikis gali sukelti pavojų jų gyvybei, A. Ambrozaitis teigė taip nemanantis.
„Sakyčiau, priešingai, – kaip tik pagrindinė rizikos grupė, tai yra senyvo amžiaus žmonės, turintys gretutinių ligų. Nė viena vakcina – nei gripo, nei pneumokokinė, nei erkinio encefalito nepaūmina lėtinių gretutinių ligų. Ir nebuvo nė vieno atvejo, kad nuo skausmo ar karščiavimo injekcijos vietoje atsirastų kokia nors gretutinės ligos komplikacija ar žmogus numirtų.
Atvirkščiai, skatiname kiekvienais metais nuo gripo skiepyti labiausiai silpnus mūsų visuomenės atstovus, labiausiai pažeidžiamus, turinčius daugiausiai ligų. Nes būtent kovidas, gripas ar pneumokokinė infekcija gali sukelti ligą ir tų gretutinių ligų paūmėjimą ir nuo jų žmogus mirti“, – tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ metu pasakojo profesorius.
Jis patikslino, kad, pavyzdžiui, žmonės ne taip dažnai miršta nuo gripo, bet dažniausiai – nuo gripo sukeltų gretutinių ligų paūmėjimo.
„Bet pati vakcina niekada nėra sukėlusi nei insulto, nei infarkto, nei kitų gyvybei pavojingų būklių“, – sakė A. Ambrozaitis.
Vis dėlto „AstraZeneca“ jau yra paskelbusi, kad jų vakcina nerekomenduojama skiepytis vyresnių nei 55 m. amžiaus asmenims dėl kito aspekto – galimo mažesnio efektyvumo.
Nurodyta, kad šiuo metu nėra pakankamai tyrimų rezultatų, kaip vakcina veikia vyresnius žmones, tačiau tikimasi, kad vakcina suteikia apsaugą, įvertinus kitus duomenis, įskaitant ir kitų vakcinų veikimą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu dar neseniai teigė svarstysianti artimiausiu metu žada priimti sprendimą dėl vyresnių žmonių skiepijimo šia vakcina.
Pranešė apie nepageidaujamas reakcijas
VVKT jau pranešė per mėnesį nuo skiepijimo pradžios gruodžio 26 d. jau sulaukusi 331 pranešimo apie nepageidaujamą reakciją į skiepus. 13 iš jų įvardytos kaip sunkios.
Iš viso per mėnesį nuo gruodžio 26 d. jau suvakcinuotas 68 tūkst. 491 asmuo. Pačių vakcinacijų skaičius buvo didesnis 84 tūkst. 586, nes dalis asmenų jau yra gavę antrą dozę.
Dažniausiai šalutinės reakcijos įvardijamos kaip nesunkios: tai – skausmas, patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos skausmas, bendras negalavimas, pakilusi temperatūra, pykinimas.
Detalizuodama nepageidaujamas reakcijas į „Pfizer-BioNTech“ gamintojo „Comirnaty“ skiepą, VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė sakė, kad dažniausiai būdavo pranešama apie karščiavimą, kai kūno temperatūra buvo virš 38 laipsnių.
„Tokia reakcija buvo nurodyta trečdalyje pranešimų – maždaug apie šimtas. Dažnai buvo pranešta ir apie galvos skausmą. Tačiau, įprasta, jei žmogus stipriai karščiuoja, tai jam bus ir didesnis galvos skausmas. Taip pat buvo pranešta apie karščiavimą, kai temperatūra nesiekia 38 laipsnių. (...)
Stipraus karščiavimo atvejai buvo lydimi ir šaltkrėčio. Su šia informacija taip pat koreliuoja atvejai apie bendrą silpnumą. Daugelis žmonių pranešė ir apie injekcijos vietos reakcijas. Dažniausiai pranešta apie injekcijos vietos skausmingumą arba skausmą, tačiau yra ir kitokių reakcijų – tai ir paraudimas, patinimas. Kai kurie nurodė lyg ir alerginių reakcijų simptomus“, – pasakojo ji.
Pasitaikė reakcijų, kurių nenurodė vaisto gamintojai
Kaip aiškino specialistė, sunkioms reakcijoms buvo priskiriami sunkūs galvos skausmai, svaigulys, pora žmonių buvo nualpę ar jautė, kad nualps.
„Taip pat – pykinimas, stiprus vėmimas. Vienas nepageidaujamas atvejis įvardintas kaip anafilaksija – žmogui pasidarė silpna, krito kraujospūdis. Visgi kol kas negalime teigti, nes tokių reakcijų pasitaiko ir psichogeninio poveikio, dūrio adata. Tai rašoma ir vakcinų charakteristikų santraukoje“, – aiškino VVKT specialistė.
R. Pilvinienė pridūrė, kad pasitaikė ir tokių reakcijų kaip širdies plakimas, dusulis, stipri vietinė reakcija.
„Vienam pacientui kilo labai stiprus limfmazgių uždegimas ir pažasties stiprius skausmas. Kaip minėjau, tai yra įprastinė vakcinų reakcija. Buvo pranešimų ir apie stiprius rankos, viso kūno raumenų skausmus“, – vardijo specialistė.
Buvo fiksuota ir staigi mirtis praėjus savaitei po COVID-19 skiepo, tačiau tai specialistai laiko atsitiktinumu.
Taip pat ji pridūrė, kad tarp netikėtų reakcijų į skiepą buvo ir liežuvio, veido ar galūnių tirpulys.
„Tačiau tokių atvejų buvo labai nedaug – vos keli. Keli pranešė apie veido tirpimą, keli pranešė, kad tirpo liežuvis ir dingo jo jautrumas. Kai kas pranešė apie vienos veido pusės, kai kas – rankos tirpimą“, – sakė ji.
Prie netikėtų reakcijų, neminimų preparato charakteristikos santraukoje, R. Pilvinienė priskyrė ir arterinio kraujo spaudimo padidėjimo atvejus. Jų buvo keliolika, panašiai fiksuota iš širdies susiraukimo dažnių padidėjimo atvejų.
Kviečiame žiūrėti plačiau apie registruotas šalutines reakcijas:
Koks vakcinų skirtumas?
Šiuo metu Europos Sąjungoje registruotos trijų gamintojų – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ – vakcinos. Pastarosios kompanijos skiepai Lietuvą turėtų pasiekti šios savaitės pabaigoje.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kuo skiriasi šių trijų gamintojų vakcinos.
„Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ atveju tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą. iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą.
„AstraZeneca“ atveju DNR seka įterpta į adenovirusinį vektorių, tai nešančios daugintis nesugebantį virusą vakcinos.
Praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepyti 1408, antrąja doze – 6295 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 77 tūkst. 425 žmonės, abiem dozėmis – 37 tūkst. 165 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7623 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 965 tūkst. 801.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, penktadienį informavo Statistikos departamentas.
