Taigi derliaus rinkimas mūsų sode prasidėjo nuo bazilikų ir čiobrelių skynimo, palikome juos džiūti, o vėliau gaminsiu žolelių mišinius picai ir makaronams su baziliku, vištienai su čiobreliais, pastaruosius naudosiu dar ir arbatų mišiniams.
Kai surinkti prieskoniai nuklojo namo palėpes, atėjo laikas „doroti“ sodo karalių – moliūgą. Dalį jo kaip visada užšaldžiau supjausčiusi mažais gabalėliais. Žiemą labai mėgstu virti trintą moliūgų sriubą su sūriu ir kepti moliūginius keksus. Kita dalis keliavo į mišraines, kurios žiemą tarnauja ir kaip garnyras prie kepsnio, virsta sriubomis, nugula ant makaronų užkepėlių.
Mišrainei reikės (5–6 l puodui):
1,5–2 kg moliūgo;
4–5 svogūnų;
4 didelės paprikos;
vieno čili pipiro;
1 kg pomidorų;
100 ml aliejaus;
2 šaukštų druskos;
3–4 šaukštų cukraus;
1 šaukšto acto esencijos;
1 didelės stiklinės vandens.
Stambiai supjaustome moliūgą, svogūnus ir pomidorus. Sudedame į puodą. Tuomet užpilame aliejų, įdedame druską, cukrų, acto esenciją, supilame vandenį. Verdame uždengę, kol moliūgo gabalėliai ima skaidrėti. Truputėlį pamaišome. Dar paverdame ir pilstome į stiklainius. Užsukame ir laukiame žiemos… Jei galime laukti, nes aš ragauju iškart. Beje, pamenate, užsiminiau apie labai gražius dangtelius. Moliūgų mišrainę papuošiau tais dangteliais, su paprikomis, pomidorais, svogūniukais…
Viriau ir dar vieną mišrainę, su pomidorais. Ši labiausiai tinka sriubai su perlinėmis kruopomis.
Pomidorų pagardui reikės:
4 kg pomidorų;
1 kg paprikų;
1 kg svogūnų;
1 kg morkų;
1 stiklinės cukraus;
1 stiklinės aliejaus;
pusės stiklinės acto;
2 šaukštų druskos;
marinuotos cukinijos arba konservuoto ananaso.
Nors receptas leidžia rinktis cukinijas ar ananasus, aš visada naudoju pastaruosius, tada mišrainė būna gaivesnė. Ilgiausiai užtruks, kol nusilupsite pomidorų odeles. Aš pomidorus nuplikiau karštu vandeniu, tada lupasi žymiai greičiau. Po to viskas paprasta: reikia smulkinti daržoves kubeliais, viską pilti į puodą ir virinti, kol mišrainė taps vientisa mase arba, kaip aš sakau, „pasileis“.
Kai sode daržovės nuskintos, mišrainės išvirtos, galima pagalvoti ir apie linksmybes. Mano vyras dievina gamtą ir pasisėdėjimus prie laužo. Gamtoje visi greitai išalksta, todėl rudens darbus vainikavome vištos kepimu molyje. Mūsų sodas molingoje vietoje, tad vyras iškasė duobę, išrinko molį, o duobėje sukūrė laužą. Kol atsirado pakankamai žarijų kepimui, aplipdėme paruoštą kepimui vištą moliu.
Vištai molyje reikės:
1,5–2 kg šviežios vištos;
druskos ir pipirų;
čiobrelių.
Vištą ištriname druska ir pipirais, apdedame smulkintais čiobreliais, apvyniojame kepimo popieriumi. Tada aplipdome nestoru sluoksniu molio ir kepame duobėje ant žarijų apie 2 valandas.
Iškepusi vištiena ne tik nesunkiai išimama iš molio, bet yra sultinga ir trapi.
Linkiu ir jums pabaigti sodo darbus kepiniais ant laužo!
Lija