Pasiteiravus gydytojo, ar rekomenduojama valgyti rūkytą žuvį, dietologas pirmiausiai atkreipia dėmesį į, pasak jo, teisingą žodį „rekomenduojama mėgautis“.
„Mes negalime uždrausti mėgautis rūkyta žuvimi, tačiau nerekomenduojame jos valgyti tiek, kad ji taptų mūsų kasdieniu maistu karštomis, šiltomis dienomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis yra tam tikri nurodymai, rekomenduojami kiekiai, kurie nurodo, kiek yra siūloma, pavyzdžiui, suvalgyti rūkytos mėsos – apie 50 gramų per savaitę. Deja, tokių rekomendacijų neturime žuviai, todėl tai yra tarsi struktūrinis, teisinis dalykas, kuris yra galbūt pamirštas“, – atkreipia dėmesį gydytojas dietologas E. Grišinas.
Atkreipia dėmesį į rūkymo procesą
Visgi, gydytojas tikina, kad nesvarbu, jog kalbėsime apie žuvį ar mėsą – rūkymo procesas nesiskirs ir sukels lygiai tokius pačius virsmus galutiniam produktui, kurie organizmui, anot E. Grišino, nėra labai naudingi.
„Kalbu apie kancerogeninių medžiagų susidarymą, tarp kurių ir sunkieji metalai, ir biogeniniai aminai, ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Jie gali padidinti ir netgi sukelti riziką susirgti onkologinėmis virškinimo trakto, skrandžio, žarnyno ligomis.
Suvalgius didesnį kiekį rūkytos žuvies, kurioje yra gausu biogeninių aminų, žmonėms gali pasireikšti ir alerginiai sutrikimai – paraudimas, bronchų spazmai, gali sukilti spaudimas, raudonis bei kitos šalutinės reakcijos“, – teigia specialistas.
Be to, nepaisant gydytojo dietologo išvardintų rizikų, rūkymo procesas nesumažina statistiškai mikroelementų kiekio, tačiau omega-3 riebalų rūgščių 20 proc. kiekio pokytis lyginant su šviežia žuvimi yra ne mažas pokytis:
„Nepamirškime ir to, kad prieš rūkymo procesą, žuvis yra mirkoma druskoje. Būtent dėl to, rūkyta žuvis gali vidutiniškai turėti nuo 600 iki 800 gramų natrio. Suvartojama dienos norma yra 1,5-2 gramai, tad suvalgę 100 gramų, gauname beveik pusę dienos normos ir daugiau. Be to, turėkime omenyje, kad niekas tokiu kiekiu dažniausiai neapsiriboja.
Čia verta atkreipti dėmesį į kultūrinį dalyką, kuriuo turime išmokti skanauti, ragauti, tačiau dažniausiai, pradėjęs žmogus ragauti rūkytą žuvį mažu kiekiu neapsieina ir gali suvalgyti perteklinai didelį jos kiekį. Na, o jeigu šalia bus dar ir šaltas alus, tuomet turėsime nesveikiausią sveikatai derinį.“
Edvardas Grišinas taip pat atkreipia dėmesį pagalvoti ir apie tai, iš kur yra perkama rūkyta žuvis bei kokia yra jos kokybė.
„Jeigu pirksime prekybos centrų ar įmonių parduodamą rūkytą žuvį, tai žinome, kad tam, kad galėtų ją pardavinėti, jie turi atitikti visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus kalbant apie pridėtinių medžiagų kiekį jose.
Jeigu kalbame apie tą žuvį, kurią dažniausiai parduoda kioskuose, kuriuos galime rasti tiek pajūryje, tiek kitose miestelių vietose, tikriausiai šioje vietoje dėčiau klaustuką, kokia yra tokios rūkytos žuvies kokybė, kada ji buvo parūkyta ir kokiomis sąlygomis laikyta. Nuo to labai priklauso ir tam tikrų bakterijų viešėjimas, kurios gali sukelti ir virškinimo trakto negalavimus“, – priduria dietologas.
Kokią žuvį rinktis?
Deja, tačiau atsakydamas į klausimą apie rūkytos žuvies naudą, gydytojas dietologas tokį pasirinkimą vertinimą neigiamai:
„Aš nematau jokios naudos. Nebent, esate žmogus, kuris neseniai pradirbo laukuose arba prabėgo maratoną ir išprakaitavo šiek tiek druskos. Jeigu statistiškai pasižiūrėsime į visuomenę, tai matysime, kad dažniausiai rūkytą žuvį valgo ne itin aukšto sportinio rango žmonės.
Todėl nemanau, kad tokį mitybos pasirinkimą turėtume susieti su tuo, kad daug sportuojame, prarandame daug druskų ir dabar turime suvartoti didesnį natrio kiekį su maistu.“
E. Grišinas teigia, kad rūkyta žuvis neturėtų būti pirmo pasirinkimo produktas, todėl dažniausiai jos nerekomenduoja nei tiems, kurie daug fiziškai sportuoja, nei tiems, kurie mėgsta labai dažnai pasimėgauti šiuo sūriu skanumynu.
Be to, verta žinoti ir tai, kad maistinė žuvies vertė nelabai skiriasi nuo to, kaip ji yra apdorota. Tačiau gydytojas dietologas pasakoja, kad dažniausiai stengiasi valgyti tą žuvį, kuri yra riebesnė.
„Kodėl? Ogi todėl, kad valgydami riebesnę žuvį gausime polinesočiųjų riebalų rūgščių, seleno, B grupės vitaminų, nemažą kiekį kalcio. Svarbiausias dalykas, kodėl pacientams akcentuojame žuvį yra tai, kad jos turi daug omega-3 polinesočiųjų rūgščių, kurių dažno lietuvio mityboje yra stoka“, – nusišypso specialistas.
Visgi, žmonėms, kurie meta svorį arba siekia svorio kontrolės, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas rekomenduoja rinktis liesą žuvį, kuri bus palankesnė jo tikslams, sveikatai. „Tačiau, jeigu žvelgsime vien tik iš sveikatos pusės, aš būčiau linkęs labiau rinktis riebesnę žuvį negu liesesnę“, – priduria jis.
Jomis gali būti ir lašiša, ungurys, skumbrė, šamas, upėtakis, todėl įvairovės iš ko rinktis niekada netrūks. Apskritai, verta žinoti ir tai, kad rekomenduojama suvartojamos žuvies norma per savaitę yra 300 gramų:
„Žinote, tai yra tik rekomenduojama norma. Mėsos yra rekomenduojama per savaitę suvalgyti dar mažiau, tačiau statistiškai žmogus suvalgo jos daug daugiau. Viena yra teorija, o kita – praktika. Jei atvirai, aš geriau suvalgysiu daugiau šviežios žuvies, negu suvalgysiu daugiau mėsos.
Kiti sakytų, kad žuvyje yra daugiau sunkiųjų metalų, taip, galbūt, bet kitas dalykas – mėsoje yra per daug antibiotikų ir kancerogeninių medžiagų. Tokiu atveju geriausiai, žinoma, išvis nieko nevalgyti, tačiau kiekvienas privalome rinktis. Ne visi turi galimybę rinktis aukščiausios rūšies, ekologiškus produktus, todėl kiekvieną kartą tenka rinktis iš dviejų blogumų geriausią, atsižvelgiant į savo galimybes.“
Ar galima mėgautis rūkyta žuvimi prie jūros?
Nors dažniausiai rūkyta žuvimi mėgaujamasi pajūryje, kuomet žmonės laiką leidžia prie jūros, kepindamiesi saulės spinduliuose, tačiau neretai tokį elgesį specialistai vertina prieštaringai.
Vieni teigia, kad toks pasirinkimas nėra geras, kadangi dėl didelio druskos kiekio rūkytoje žuvyje žmonės gali ištikti dehidratacija esant tiesioginiuose saulės spinduliuose, o kiti ramina – nieko blogo nenutiks, jeigu rūkyta žuvimi prie jūros pasimėgausite atsakingai bei saikingai. Būtent šios pusės palaikyti yra linkęs ir gydytojas dietologas:
„Dehidratacija tikrai neįvyks. Tačiau, jeigu žmogus šalia to išgers dar ir pusę litro stipriųjų gėrimų kartu su žuvimi, tuomet ne tik saulės poveikyje įvyks dehidratacija, bet ir sumišimas, padidės troškulys, norėsis daugiau skysčių.
Kažkokio žalingo poveikio sveikatai tas kartas ar du tikrai nesukels, bet jeigu mes įvertinsime, kad vėliau žmogus eis valgyti „Jūratės kotletą“, o vakare gers alaus ir valgys keptą duoną, tai tada turime bendrą, suminį efektą.
Būtent todėl reikia geriau žiūrėti į visumą vienos klaidelės atžvilgiu, nes visi mes žmonės galime klysti. Klausimas, kaip dažnai leidžiame savo mityboje sau klysti ir kur matome blogybę. Tikriausiai šiuo atveju, rūkyta žuvis yra geriausia blogybė iš visų kitų, kurios nutinka dienos bėgyje.“
Pašnekovas taip pat teigia, kad geriausiai kartu su rūkyta žuvimi yra valgyti daržoves, kurios yra ne tik šiuo metu labai skanios ir savo sezono įkarštyje, tačiau ir todėl, kad moksliniais tyrimais yra įrodytą, jog daržovės gali sumažinti produktų kancerogeniškumą.
„Jeigu jas (aut. past. – daržoves) apšlakstysime tyru alyvuogių aliejumi, bus išvis labai gerai. Žinoma, paplūdimyje to gauti nepavyks. Tikėtina, kad greičiau į rankas įkiš čebureką nei daržovių.
Tačiau verta turėti omenyje, kad turėti bent jau agurką rankoje valgant rūkytą žuvį būtų tikrai pravartu. Na, o be to, svarbus yra labai ir vanduo. Jeigu šalia bus ir šaltas alus, vis tiek prie jo turės būti ir vanduo“, – nusišypso gydytojas dietologas.
