Santaros klinikų gydytojas, neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius pabrėžia, kad demencija yra ne viena liga, o grupė ligų, kurioms būdingi tam tikri bendri simptomai.
Dažniausiai diagnozuojama demencijos forma yra Alzheimerio liga, kuri sudaro apie trečdalį visų demencijos atvejų. Be jos, yra ir kitų demencijos formų, tokių kaip kraujagyslinė demencija bei kitos retos ligos.
Plačiau apie tai jis papasakojo Santaros klinikų „Youtube“ kanalo laidoje pavadinimu „Vyresnio amžiaus žmonių demencija“.
Demencijos simptomai
Amžius yra vienas pagrindinių demencijos rizikos veiksnių. Pasak dr. A. Vaitkevičiaus, tai veiksnys, kurio pakeisti negalime:
„Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika pasireikšti demencijai. Tačiau svarbu nepaskubėti ir kiekvieno nusiskundimo dėl atminties pablogėjimo nepriskirti ligai.“
Iš tiesų, psichologai nustatė, kad pažinimo funkcijos natūraliai ima lėtėti nuo 30–40 metų amžiaus, o žmogaus psichologinių gebėjimų pikas yra būtent šioje brandos stadijoje. Vėliau dėmesio koncentracija, reakcijos greitis ir atminties procesai po truputį lėtėja.
Nors fiziologinis pažinimo funkcijų sulėtėjimas dažniausiai būna nepastebimas, vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia pokyčius savo atmintyje. Kaip pastebi dr. A. Vaitkevičius:
„65 metų amžiaus riba yra įprasta, kai pradedame kalbėti apie Alzheimerio ligą. Tai yra tas amžius, kai atminties problemos dažniausiai pradeda darytis pastebimos ir gali būti ženklas ankstyvajai ligos stadijai.“
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 5 proc. žmonių, sulaukusių 65 metų, jau turi objektyvių demencijos požymių – ne tik subjektyvių nusiskundimų, bet ir rimtų pažinimo funkcijų sutrikimų.
Ar įmanoma nustatyti demenciją ankstyvoje stadijoje?
Daugelis žmonių klausia, ar yra galimybių nustatyti demenciją dar prieš prasidedant rimtiems simptomams.
„Dažniausiai Alzheimerio liga serga vyresni nei 70 metų žmonės ir tai dažniausiai atsitiktinė, ne genetinė liga. Tačiau kai kalbame apie ankstyvąsias ligos formas, kurios pasireiškia iki 65 metų, jos dažnai būna paveldimos ir kai kuriais atvejais pasikartoja šeimose“, – pasakoja gydytojas.
Ankstyvos formos Alzheimerio liga gali prasidėti apie 50 metų ar net anksčiau ir genetiniai tyrimai gali nustatyti tam tikras mutacijas, kurios rodo didesnę riziką susirgti šia liga.
„Yra tam tikrų šeimų ir Lietuvoje, kuriose nustatyta specifinių genetinių mutacijų, kurios labai padidina riziką susirgti Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis“, – pažymi gydytojas.
Tačiau net ir turint genetinį polinkį, ši liga ne visada pasireiškia, nes reikia daugybės veiksnių, įskaitant ir aplinkos veiksnius, kurie kartu sudarytų palankias sąlygas ligai vystytis.
Ar įmanoma išvengti demencijos?
Kaip ir daugelio kitų ligų atveju, yra rizikos veiksniai, kuriuos galime modifikuoti, ir tie, kurių pakeisti negalime. Amžiaus, lyties ir genetinių veiksnių kontroliuoti negalime, tačiau yra daugybė gyvenimo būdo aspektų, kurie gali turėti įtakos demencijos rizikai.
„Sveika gyvensena yra labai svarbi demencijos prevencijai. Daugelis veiksnių, kurie sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat sumažina ir demencijos riziką.
Tai apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, gerą miego ritmą, rūkymo vengimą ir nuolatinį smegenų lavinimą. Svarbu mokytis visą gyvenimą – pradėjus nuo vidurinio ugdymo, o vėliau toliau tęsiant pažinimo funkcijų lavinimą, smegenų rezervo kaupimas gali padėti atitolinti demenciją“, – pabrėžia gydytojas.
Socialinis bendravimas taip pat yra svarbus. Kai žmogus išeina į pensiją, dažnai sumažėja socialinių kontaktų, dingsta kasdienė rutina, kuri anksčiau apėmė darbą ir kitas veiklas.
Socialinė izoliacija gali paskatinti demencijos simptomus, todėl vyresnio amžiaus žmonėms būtina palaikyti socialinius ryšius, kurie padeda išlaikyti atmintį, orientaciją ir kalbos funkcijas.
Kaip diagnozuojama demencija?
Demencijos diagnostika remiasi klinikiniais tyrimais ir testais.
„Gydytojai atlieka tam tikrus pažinimo testus, kurie gali parodyti pirmuosius pažinimo funkcijų sutrikimus. Pavyzdžiui, laikrodžio piešimo testas – pacientas turi nupiešti laikrodį ir pažymėti valandas. Atrodo, paprasta užduotis, tačiau pacientams, sergantiems demencija, ji gali būti labai sudėtinga“, – aiškina gydytojas.
Be to, paprasti klausimai, kaip tikslus laikas, diena ar mėnuo, taip pat gali padėti nustatyti pažinimo sutrikimus.
„Diagnostikos procese taip pat svarbūs laboratoriniai tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas ligas, tokias kaip medžiagų apykaitos sutrikimai ar inkstų ir kepenų ligos“, – priduria gydytojas.
Taip pat svarbu atlikti galvos smegenų vaizdinius tyrimus – kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), kurie gali padėti atmesti insultus ar navikus bei nustatyti demencijos paveiktas smegenų sritis.
Alzheimerio liga ir senatvinė demencija: kuo jos skiriasi?
Daug žmonių klausia, kuo skiriasi Alzheimerio liga nuo vadinamosios senatvinės demencijos. Dr. A. Vaitkevičius paaiškina: „Senatvė nėra liga, o normalus žmogaus gyvenimo etapas. Senėjimo procesas gali apimti fiziologinius atminties ir pažinimo funkcijų pokyčius, tačiau tai neturi riboti žmogaus kasdienės veiklos.“
Alzheimerio liga, kita vertus, yra sunki liga, kuri smarkiai pažeidžia atmintį, pažinimo funkcijas ir kasdienius gebėjimus.
„Alzheimerio ligos simptomai yra daug ryškesni – ne tik atminties sutrikimai, bet ir kasdienės veiklos apribojimas, kuris galiausiai reikalauja nuolatinės artimųjų pagalbos ir priežiūros“, – pažymi gydytojas.
Demencija dažnai nėra diagnozuojama laiku, nes artimieji ar net patys pacientai nepakankamai kreipia dėmesį į ankstyvuosius simptomus, manydami, kad tai tiesiog natūralus senėjimo procesas. Tačiau „senatvinė demencija“ – tai klaidinantis terminas.
„Normalus senėjimas nėra liga, todėl demencija turėtų būti vertinama rimtai ir negali būti tiesiog siejama su natūraliu senėjimu“, – akcentuoja specialistas.
Ar galima atpažinti demenciją pačiam?
Dažnai kyla klausimas, ar žmogus gali pats suprasti, jog serga demencija. Ankstyvoje ligos stadijoje pacientai gali pastebėti tam tikrus atminties pablogėjimus, tačiau liga dažnai maskuojama arba tiesiog ignoruojama.
„Dažnai žmonės tai juokais pateisina – pamiršimą ar užmaršumą vadina „įprasta senatve“. Tačiau kai pradeda kilti kasdienės veiklos sunkumai – nesugebėjimas prisiminti pažįstamų žmonių vardų ar orientuotis pažįstamoje aplinkoje – tai jau ženklas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją“, – pataria dr. A. Vaitkevičius.
Ar demencija išgydoma?
Šiuo metu demencija išgydoma nėra. Gydymas yra orientuotas į simptomų valdymą, o kai kurie vaistai gali padėti laikinai pagerinti pažinimo funkcijas, tačiau jie nesustabdo ligos progresavimo.
„Mokslininkai vis dar bando suprasti ligos mechanizmus, kurie tikriausiai prasideda dešimtmečiais anksčiau, nei pacientui pasireiškia pirmieji simptomai“, – sako gydytojas.
Nors šiuo metu demencijos visiškai išgydyti nepavyksta, ankstyva diagnostika, sveika gyvensena ir gyvenimo kokybės gerinimas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą.
Visą pokalbį laidoje žiūrėkite žemiau:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
