Nepaisant to, kad šis sprendimas laikomas praktišku ir sutaupančiu laiko, ne vienas iš mūsų dažnai nesusimąsto apie tai, kokia žala yra daroma aplinkai pasirenkant akmens plokštės dangą.
Žala aplinkai
Anksčiau naujienų portale tv3.lt skelbtame pranešime spaudai, VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė teigė, jog tai – nėra tvarus sprendimas.
„Įsivaizduokime, kad visas kapo plotas yra uždengtas plokštėmis. Kur turi sunktis sniego tirpsmo, lietaus vanduo?
Stipriai sumažinus dirvožemio plotą, vanduo nebegali filtruotis į gruntą. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai vyksta klimato kaita ir dažnai pasitaiko itin smarkūs, intensyvūs lietūs, kai per trumpą laiką iškrenta labai didelis kritulių kiekis.
Taigi, tvariau būtų kapą užpilti akmenukais ar palikti atvirą plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais“, – sakė doc. dr. A. Zigmontaitienė.
Šį teiginį patvirtino ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė. Anot jos, akmens plokštės iš tiesų daro žalą aplinkai.
Specialistės teigimu, šiuolaikinės kapų tvarkymo tendencijos neleidžia krituliams infiltruotis į gruntą, o visa tai kelia riziką akmens plokšte padengtą kapą supančioms kapavietėms:
„Lietaus vanduo neturės galimybės susigerti, todėl jis arba nutekės, sukeldamas užtvindymo riziką gretimose teritorijose ir apgadindamas šalia esančius plotus (pvz., išplaudamas takus ar pamatų konstrukcijas), arba susikaups tam tikrose vietose ir liks stovėti, kol išgaruos. Tas pats taikytina ir sniego tirpsmo vandeniui, kuris dėl nesugeriančio paviršiaus ilgai kauptųsi tose pačiose vietose.
Todėl svarbu palikti kuo daugiau vietų, kur kritulių vanduo gali susigerti, pavyzdžiui, naudoti skaldelę su po ja esančiu vandeniui pralaidžiu pagrindu arba sodinti daugiamečius augalus. Jei klojamos trinkelės, geriau rinktis korėtas, su žolės intarpais, kurios taip pat padeda vandeniui įsigerti.
Klimato kaitos kontekste kitas jos padarinys yra karščio bangos. Akmeniniai paviršiai įkaista labiau, todėl dienos metu kapinėse, kur vyrauja akmens plokštės ir trinkelės, temperatūra yra gerokai aukštesnė nei vietovėse, kur yra daugiau žalumos, augalų ir medžių. Augalai, medžiai ir krūmai ne tik padeda reguliuoti temperatūrą, bet ir gerina oro kokybę bei kuria palankesnį mikroklimatą“, – kalbėjo dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
